Nemuno saloje planuojamos statyti arenos vietoje atlikti dirvožemio tyrimai grėsmės nepranašauja
Savivaldybės aplinkosaugininkai neigia pasigirdusius įtarimus, kad Nemuno saloje sovietmečiu galėjo būti palaidotos pavojingos atliekos. Šioje vietoje dabar žadama statyti naująją Kauno sporto ir pramogų areną. Pasklidę įtarimai sudomino ir Seimo narius, kurie kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą.
„Šioje istorijoje įžvelgiu tam tikrą spekuliaciją. Aplinkosaugininkai negali remtis gandais ar legendomis, todėl miesto vadovams ir pateikėme 2000-aisiais atliktą dirvožemio užterštumo tyrimą”, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.
Raštas pasiekė net premjerą
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kartu su dar keliais parlamentarais dėl pasigirdusių kalbų, kad Nemuno saloje galėjo būti palaidotos pavojingos atliekos, kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą ir Aplinkos ministeriją.
„Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai sujaudino kai kuriuos buvusius „Bakterinių preparatų” darbuotojus. Jie kreipėsi į mane. Tiesa, konkrečių faktų, kad saloje buvo palaidotos atliekos, neišgirdau. Dėl to ir kreipėmės į Aplinkos ministeriją bei premjerą”, – teigė V.V.Margevičienė.
Parlamentarė patvirtino, kad iš ministerijos jau gautas atsakymas. Jame priminta, kad prieš trejus metus buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimo tyrimas. Taip pat savo nuomonę galėjo pareikšti visuomenė. „Kauniečiai nepasinaudojo šia teise ir nepateikė motyvuotų siūlymų atlikti Nemuno salos užterštumo tyrimus, ieškoti alternatyvios vietos sporto ir pramogų rūmams”, – teigiama Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio pasirašytame rašte. Dar laukiama atsakymo iš Sveikatos ministerijos.
Mėginiai paimti iš šešių vietų
Lietuvos žemdirbystės instituto agrocheminių tyrimų specialistai prieš septynerius metus atliko Kauno centrinės dalies dirvožemio užterštumo tyrimus. Nemuno saloje mėginiai buvo paimti iš šešių vietų, o vėliau buvo sukurtas foninio užterštumo žemėlapis. Labiausiai sunkiaisiais metalais užteršta vieta yra šalia pagrindinio pėsčiųjų tilto.
„Čia jau apželdinta parko dalis, tačiau esame pastebėję, kad augalai sunkiai auga. Tuo tarpu toje vietoje, kur planuojama statyti sporto rūmus, dirvožemio užterštumas pavojaus nekelia. Panašūs suminiai užterštumo rodikliai yra beveik 90 procentų Kauno teritorijos”, – teigė M.Stanikūnienė.
Ji teigė visiškai pasitikinti atliktais tyrimais, todėl nemato jokios grėsmės. „Kažkas kažką pasakojo, kažkas kažką matė, tačiau būtų nesolidu remtis tokiais argumentais. Turime tyrimų duomenis, kurie paneigia pasigirdusius gandus”, – tvirtino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Politikas ragina nenumoti ranka
Kauno miesto tarybos narys, sovietmečiu buvęs vienas Vykdomojo komiteto vadovų Bronislovas Kučinskas įsitikinęs, kad saloje derėtų atlikti kur kas išsamesnius tyrimus.
„Būčiau ramus tik tada, jeigu mėginiai būtų paimti iš kiekvieno salos kvadratinio metro. Kai aš dirbau Vykdomajame komitete, ten jokių atliekų nevežė. Tačiau kas dėjosi anksčiau, negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti dabar pasirodžiusios informacijos. Gali būti, kad saloje palaidota įvairių medžiagų, galinčių sukelti ligas. Tai rimta problema ir ją derėtų iki galo išsiaiškinti”, – tvirtino B.Kučinskas.
Pavojus perdėtas?
Buvęs Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, miesto Tarybos narys Zenonas Vainoras prisiminė, kad Nemuno sala pradėjo rūpintis dar 1974 metais. Dabar pasigirdusius nuogąstavimus, kad pradėjus statyti sporto rūmus miestą gali ištikti ekologinė katastrofa, politikas vadina nepagrįstais.
„Tenka pripažinti, kad mūsų karta padarė žalos Nemuno salai. Buvo nuspręsta dviem metrais pakelti jos aukštį. Iš įvairių vietų buvo vežamos žemės ir atliekos iš įvairių gamyklų. Dabar pastebiu, kad toje salos dalyje puikiai auga pušys, o lapuočiai – kur kas blogiau. Nepaisant to, nerealu, kad būsimosios arenos vietoje būtų palaidotos ypatingai kenksmingos medžiagos ar net ligų sukėlėjai. Nepamirškite, kad šioje vietoje jau buvo paklotos „Kauno vandenų” komunikacijos ir jokių baisių dalykų nenutiko”, – teigė Z.Vainoras.