Neringiškiai svajoja apie socialinį būstą

Ažiotažas dėl galbūt neteisėtų statybų Neringoje labiausiai pakenkė pažeidžiamiausiai socialinei grupei

Neringoje gyvenančios 37 jaunos šeimos jau prarado viltį apsigyventi nuosavame būste. „Net nežinau, kur man kreiptis. Savivaldybėje man sako, kad neturi ko išnuomoti, o banke – kad per mažai uždirbu”, – LŽ pasakojo nidiškis Laimutis Mikalauskas, kartu su žmona auginantis tris vaikus. Nors abu sutuoktiniai turi nuolatinius darbus, bankai nenori suteikti jiems būsto paskolos – esą nekilnojamojo turto kainos Neringoje milžiniškos, o žmonių pajamos per menkos, kad grąžintų kreditą.

Mikalauskai formaliai gyvena kartu su tėvais, tačiau iš tiesų yra įsirengę sandėliuką, kuriame glaudžiasi visa penkių narių šeima. Žmonės, iki šiol ketinę savo ir savo vaikų gyvenimą sieti su Neringa, labai rimtai svarsto galimybę kraustytis į Klaipėdą. Juoba kad eilės išsinuomoti socialinį būstą Neringoje laukia 227 žmonės.

Nepanaudoja lėšų

Neringos savivaldybė jau trejus metus iš eilės nebegauna lėšų iš valstybės biudžeto socialiniam būstui įsigyti. „Gerai daro, kad neskiria. Vis tiek tų pinigų nepanaudotume ir grąžintume. Pagal Vyriausybės patvirtintą įkainį – 2,3 tūkst. litų už kvadratinį metrą – Neringoje net sandėliuko neįsigytum”, – LŽ sakė Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis.

Į savivaldybės socialinį būstą gali pretenduoti tos šeimos ar asmenys, kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimojo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų. Be to, šeimos metinės pajamos ir turtas prieš socialinio būsto suteikimo metus neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Šiuo metu teisę išsinuomoti socialinį būstą turi tos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje gyvenančios šeimos, kurių grynosios metinės pajamos siekia 24 tūkst. litų, o turtas neviršija 40 tūkst. litų. Kituose Lietuvos regionuose gyvenančioms šeimoms nustatytas rodiklis yra mažesnis.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, šiuo metu kvadratinio metro kaina Neringos daugiabutyje viršija 11 tūkst. litų.

Neišdavė leidimo

Pasak Neringos savivaldybės Ekonomikos ir ryšių su užsieniu skyriaus specialistės Ramutės Jasaitienės, vienintelė išeitis neringiškiams – butus ne pirkti, o juos statytis. „Šiuo metu Neringai reikia mažiausiai 40 butų, kuriuos galėtume išnuomoti socialiai remtiniems žmonėms”, – tikino ji.

Savivaldybė dar 2005 metais patvirtino dviejų gyvenamųjų namų (juose iš viso būtų 12 butų – aut.) Preiloje detaliuosius planus. Būstai skirti išnuomoti jaunoms ar mažas pajams gaunančioms šeimoms.

Tačiau kilus ažiotažui dėl galbūt neteisėtų statybų Kuršių nerijoje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūra neišdavė leidimo statyboms. Pabrėžta, esą suprojektuoti du gyvenamieji namai Preiloje neatitinka dar 1994 metų gruodį Vyriausybės patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) schemos (generalinio plano).

Pasak Jasaitienės, Neringoje socialiai remtinų žmonių statusą turi kiek kitos kategorijos žmonės, nei kitose šalies vietovėse. „Juk žinome, kokios yra nekilnojamojo turto Nidoje ir Juodkrantėje kainos. Įsigyti nuosavą būstą žmogus negali ne dėl apsileidimo, o dėl pasakiško brangumo”, – tikino savivaldybės atstovė.

Maldos namai svarbiau

KNNP direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė LŽ teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalčiausia Neringos savivaldybės administracija. „Kuršių nerija turi galiojantį bendrąjį planą, kuriame nurodyta, ką ir kur galima statyti. Jei tikrai būtų norėję, jau seniai būtų pastatę. Geriausia vieta socialiniam būstui – Preiloje prieš vadinamąjį botelį. Tačiau savivaldybė nutarė socialinį būstą statyti kitoje Preilos vietoje, kurios paskirtis pagal bendrąjį planą visai kita”, – aiškino Stancikienė.

Neringos meras Giedraitis LŽ priminė, kad esant tokiai padėčiai savivaldybės taryba numatė rekonstruoti buvusią parduotuvę Pervalkoje ir joje įrengti kelis nedidelius butus. Tam buvo suformuotas sklypas ir norėta pradėti rekonstrukciją. „Tačiau ir čia kelią mūsų siekiams užkirto Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, pagal kurią šioje vietoje numatyta įrengti maldos namus”, – dūsavo meras.