Keliaudami traukiniais ar dalyvaudami nelabai įdomiame susirinkime, mes gana dažnai pastebime, kaip šalia sėdintis kaimynas savo bloknote ar šiaip ant popieriaus lapo (o vaikai – net ant krėslų, suolų, stalų) nesąmoningai pradeda braižyti kokius nors ornamentus, gėles, figūras.
Pasižiūrėję į savo bloknotus, įsitikinsime, jog šitai darome ir mes patys.
Kodėl žmogaus ranka „užsiima” tokia, sakytume, betiksle, nieko nereiškiančia veikla? Ar negalėtų ji ramiai gulėti ant kelių ar stalo?
Byloja apie žmogų
Deja, čia tą apibūdinimą „nieko nereiškiančia” reikėtų išbraukti. Juk dažnai net patys stebimės braižančio kaimyno lape ar savo paties bloknote netikėtai išvydę kažką įdomaus, netgi gražaus, nepaprasto.
Stebina net mūsų pačių kruopštumas: kaip šitaip, tiesiog „iš rankos”, nesaistomi jokių reikalavimų, mes sukuriame tokius brėžinius, kurių kitais atvejais, net ir gavę specialią užduotį, tokių nenubraižytume.
Ir kodėl tos nesąmoningai braižomos figūros kiekvieno vis kitokios?
Pasirodo, psichologai jau seniai žino, kad tos nevalingai žmogaus braižomos figūros toli gražu nėra bereikšmis nevalingų rankos judesių rezultatas.
Vien pažvelgę į piešinius, specialistai daug ką gali pasakyti apie patį autorių: jo dvasinę būseną, charakterį ir kt.
Tad ką mes braižome?
BRŪKŠNIAI
Tai dažniausiai pasitaikantys brėžiniai. Kodėl dažniausiai? Todėl, kad daug žmonių mano, nesugebantys piešti. Jie net bijo ką nors bandyti, kad užmetusiam akį pašaliniam nepasirodytų toje srityje visiški bemoksliai. Tas jausmas išsiugdo nuo vaikystės ir išlieka visą gyvenimą.
Jau vaikų darželyje ar mokykloje vaikas žiūri į piešiančius draugus, mėgina nesėkmingai mėgdžioti, pats gėdijasi prasto rezultato ir liaujasi bandęs. Ypač jei dar būna papeiktas pedagogų, tėvų ar pašieptas draugų.
Taigi tokio žmogaus ranka išvedžioti brūkšniai – tai savisaugos garantija : jie tiesūs, „nieko nereiškią”, tad ir jokios kritikos susilaukti negali.
Tačiau į tuos brūkšnius žvelgiančiam specialistui svarbūs ne jie, o per juos save išreiškianti asmenybė. Ir nereikia stebėtis, jei psichologas pasakys, kad tą žmogų kadaise kažkas užgavo, sprendė apie jį neteisingai, ir jis visą gyvenimą savo viduje reikalauja tiesos.
KAMPAI, TRIKAMPIAI
Žmogus, mėgstantis automatiškai braižyti tokias figūras, dėlioti iš jų įvairius (kartais net labai gražius) ornamentus, – tai turinti gyvenimo tikslą, konkrečius planus asmenybė. Jo aiškios mintys, jam būdingas tikslingas veržimasis į priekį. Pagrindinis jo bruožas – pasitikėjimas savimi. Kartais savo nuomonę jis puola ginti bet kokia kaina.
Psichologas tokiam žmogui patartų būti santūresniam, savikritiškesniam, nes kitaip galima išsiugdyti agresyvų charakterį. Šį bruožą tokios asmenybės išreiškia ir savo piešiniuose: kuo daugiau žmoguje agresyvumo, kategoriškumo, tuo aštresni, smailesni jo brėžinių kampai. Jei jis pats žinos jų reikšmę, gal prisivers kiek atsipalaiduoti, ims save kontroliuoti.
GĖLĖS
Jas dažniausiai piešia moteriška ranka. Tad ką reiškia tie svyrantys rožių, lelijų, ramunių žiedai?
Ogi tai, kad tai asmenybei labai reikia meilės, švelnumo. Jo ieškoma ne tik Žemėje, bet ir dangaus skliaute: piešiami dangaus kūnai, jie stilizuojami, sudvasinami, įvedami į kokį nors jau sukonkretintą piešinį.
Tai suprasdami, aplinkiniai tokiai asmenybei gali daug padėti. Tik ne tų piešinių kritika. Piešdama grožį, žmogaus ranka nesąmoningai „prasitaria” apie dvasinius asmenybės poreikius.
APSKRITIMAI, ROMBAI
Štai žmogaus ranka gražiai išvedžiojo tarpusavyje susijungusius žiedus (lyg olimpiados ženklą), ar į bičių korį panašius, irgi tarpusavyje susiliečiančius rombelius. Jie dažnai sudaro gražius ornamentus.
Tai ženklas, jog ta asmenybė trokšta darnaus gyvenimo, darnios šeimos, idealių kontaktų tarp draugų, bendradarbių. Jaučiantys tokį poreikį niekada neatliks darbo atmestinai. Tokiais žmonėmis galima pasikliauti, patikėti svarbias užduotis. Jie nenuvils, nes harmonija, tikslingumas, darna – jų pačių svarbiausi poreikiai. Tą nevalingai išreiškia ir jų „užsimiršusi” ranka.
JUODI IR BALTI LANGELIAI
Tokį į šachmatų lentą panašų piešinį braižantis asmuo išreiškia, kad jį graužia abejonės, todėl jis linkęs viską ir visuomet daug kartų patikrinti, pasverti. Tačiau tokia būsena ( kaip ir brėžinių formos) gali būti laikina, sukelta kokio nors nemalonumo, verčiančio žmogų kai kuo abejoti. Kvadratėlius jis braižo, stengdamasis atsipalaiduoti nuo tokios netikrumo būsenos, išspręsti problemas. Tai geras siekimas, tik reikia žinoti, kaip viską greičiau ir geriau realizuoti: patartina pačiam neužtęsti tokios būsenos – atvirai pasikalbėti su ją sukėlusiu asmeniu, ramiai išsiaiškinti. Mat tokioms svarstančioms asmenybėms ilgalaikė slogi būsena gali sukelti depresiją.
VILNYS
Jei žmogaus ranka mėgsta vingiuoti bangas ar spirales vaizduojančias linijas, tai reiškia, kad jos savininkas yra egoistas. Gyvenime jis nemąsto apie šalia esančiųjų problemas, jam svarbios tik savosios. Jo rūpestis – kaip patogiau „išbanguoti” tarp iškylančių gyvenimo nesklandumų.
Jei braižomos spiralės, tai rodo, kad šis asmuo gali bet ką užgauti, pažeminti, įžeisti, kad save išteisinus, iškeltų. Jo nejaudina ir paties sukuriamos konfliktinės situacijos.
ŽMONIŲ FIGŪROS
O štai popieriaus lape iš lėto rikiuojasi žmogeliukai. Nesvarbu – jie linksmi ar liūdni, vis tiek tai yra liudijimas, kad juos piešiantis žmogus yra sutrikęs, jam reikia pagalbos, tačiau nedrįsta atvirai jos ieškoti, bijo nesėkmės, aplinkinių galimo nesupratingumo.
Žvelgdami iš šalies į tokius tikriausiai pačiam autoriui nesuprantamus piešinius, suvokiame, kad privalome jam būti draugiški, kiek galima paslaugesni.