Palyginti su anksčiau buvusiomis, šiųmetė Jūros šventė bei jos dalyviai miesto tvarkytojams ypač didelių rūpesčių nepridarė. Kur kas mažiau nukentėjo ir miesto gėlynai bei žalieji plotai.
Be abejo, įtakos tam turėjo ne itin palankūs orai – svečių sulaukta mažiau nei tikėtasi, alaus taip pat mažiau parduota.
Antra vertus, ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir ankstesnių metų pamokos, nelengvos derybos su renginių organizatoriais bei kai kurie miesto Tarybos šventės išvakarėse priimti nepopuliarūs sprendimai. Be to, pastebėta, kad ir patys šventės dalyviai šiais metais buvo ramesni ir kultūringesni.
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kaip ir reikėjo tikėtis, labiausiai nukentėjo Danės skveras – mugės vietoje liko prekeivių automobilių išvažinėti, gausybės mugės lankytojų ištrypti žolynai.
I. Šakalienė ypač džiaugėsi, kad šiais metais, šventės rengėjus įtikinus statyti sceną arčiau Herkaus Manto gatvės, pavyko išsaugoti brangiai miestui kainavusį gėlyną Atgimimo aikštėje.
Priemonių imtasi ir Lietuvininkų aikštėje. Iš čia dalį gėlių dar iki šventės pradžios suskubta perkelti į kitas miesto vietas. Deja, sakė I. Šakalienė, tai, kas liko, buvo negailestingai suniokota. Nukentėjo ir dvi šioje aikštėje tik šiais metais pastatytos gėlinės.
Toks pat likimas ištiko ir keturias Teatro aikštėje paliktas gėlines. Kitos apdairiai buvo išgabentos toliau nuo šventės epicentro.
Pasak I. Šakalienės, tiek „Specialus autotransportas”, tiek „Klaipėdos želdiniai” šventės dienomis dirbo nepriekaištingai. Miesto tvarkymo skyriaus vedėja džiaugėsi, kad šiais metais visi renginiai baigėsi nustatytu laiku – iškart po vidurnakčio. Miesto tvarkytojai į gatves galėdavo išvažiuoti apie trečią valandą, o septintą jos jau būdavo švarios. Be to, didžiausio žmonių susibūrimo vietose šiukšlės buvo renkamos ir tebevykstant renginiams.
Nors šventės išvakarėse daug kas ir šaipėsi iš pernelyg uolios, prekiauti svaigalais stiklinėje taroje uždraudusios miesto Tarybos ar net tokiu sprendimu piktinosi, šis politikų žingsnis pasiteisino. I. Šakalienės teigimu, miestą valyti buvę kur kas lengviau – nebereikėjo krapštyti iš grindinio stiklo duženų.
Vandalų siautėjimų šiais metais taip pat nebūta. Užfiksuoti, pasak I. Šakalienės, tik pavieniai miesto turto niokojimo atvejai. Be jau minėtųjų gėlinių, Danės krantinėje, netoli „Memelio”, nulenktas vienas apšvietimo stulpas, kai kur aptaškytas grindinys, šaligatviai, Melnragėje, netoli molo, suniokotos keturios persirengimo kabinos, centre bandyta vartyti šiukšlines ir tualetus.
Nors šventės dienomis mieste veikė net 127 kilnojamieji tualetai, prie jų vis tiek rikiavosi eilės, tiesa, ne prie visų ir ne visur. I. Šakalienė teigė pastebėjusi šventės dalyvius mieliau renkantis naujuosius konteinerinius tualetus ir ignoruojant visiškai šalia stovinčius paprastus jų „giminaičius”. Valdininkei taip pat pasirodė kiek keistas moterų nenoras pasinaudoti lygiai tokiu pat greta stovinčiu tuščiu, bet vyrams skirtu biotualetu – jos mieliau stovėjo didžiulėje eilėje.
I. Šakalienės įsitikinimu, susigrūdimų tam tikrose vietose būtų galima išvengti iš anksto pasirūpinus patrauklesniais ir patvaresniais apie tualetus informuojančiais ženklais.
Pasak I. Šakalienės, šiandien dar esą per anksti kalbėti apie nuostolių dydį – tą būsią galima padaryti tik suplaukus visai informacijai. „Tačiau nemanau, kad suma bus labai didelė, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, – tad viskam sutvarkyti pinigų tikrai turėtume užtekti.”
Vilija Šilinienė
„Vakarų ekspresdas”