Administraciniai mokesčiai prikapsėjo bankams milijonus

Gausius administracinius mokesčius bankai grindžia didėjančiomis sąnaudomis

Stiprėjantis šalies ūkis, didėjantis vartojimas užderėjo gausius pelnus šalies bankams – uždarbiai skaičiuojami milijonais. Tačiau paprastam vartotojui nuo to nė kiek ne geriau – bankai neplanuoja mažinti administracinių mokesčių, priešingai – įveda naujų, kuriuos grindžia neva didėjančiomis veiklos sąnaudomis.

Litas prie lito

Kiekvienas bankas turi kelias dešimtis administracinių mokesčių, iš kurių per dieną sukaupiamos kelios dešimtys tūkstančių litų pajamų. Pavyzdžiui, už pinigų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą – pusantro lito, penki litai – pervedant lėšas į kitą banką ir taip toliau. Neseniai bankai įvedė dar vieną administracinį mokestį už lėšų litais, pervestų į kliento sąskaitą iš kitų šalies bankų, administravimą. Vadinasi, jeigu Petras Jonui pervedė 100 litų, už šią paslaugą Petrui teko sumokėti 1,50 lito administracinį mokestį už lėšų pervedimą ir dar tiek pat išskaičiuojama iš Jono, kai pinigai pasiekia jo sąskaitą. Tokį mokestį dabar turi beveik visi šalies bankai, skiriasi tik jo dydis. Pavyzdžiui, už lėšų pervedimo į „Snoro“ banką administravimą klientas sumoka 1,2 lito, o SEB Vilniaus banke šis mokestis sudaro pusantro lito.

Justinas Murauskas, SEB Vilniaus banko Produktų plėtros departamento direktorius, sako, kad administraciniai mokesčiai yra neatsiejama bankinės veiklos pajamų dalis. SEB Vilniaus banke jis skaičiuoja 7 administravimo mokesčius: į kliento sąskaitas pervestų lėšų administravimo, sąskaitos kredito perviršio limito administravimo, kredito dokumentų parengimo administravimo, metinio kortelės tvarkymo ir verslo klientams taikomą administravimo mokestį.

Mokesčius diktuoja rinka

Pasak J. Murausko, pagrindiniai kriterijai nustatant mokesčius už teikiamas paslaugas yra paslaugos savikaina, konkurencinė aplinka ir ekonominė situacija. Anot jo, bankas nuolat reaguoja į pokyčius rinkoje, ekonomines sąlygas bei klientų lūkesčius, todėl tenka peržiūrėti įvairius banko mokesčius, tarp jų ir administracinius mokesčius. Kai kurie įkainiai, pasak bankininko, mažinami, o kiti didinami.

„Brangsta tos paslaugos, kurias stengiamasi išstumti iš rinkos. Skatiname klientus naudotis efektyvesnėmis priemonėmis, tokiomis kaip elektroninė bankininkystė“, – aiškina J. Murauskas.

Anot jo, paslaugų įkainiai peržiūrimi atsižvelgiant į augančias sąnaudas. Paskutinį kartą bankas paslaugų įkainius keitė 2006 metų lapkritį.

Operacijų neatlieka, bet mokestį ima

Šalies bankų įvestą administracinį mokestį už į kliento sąskaitą pervestų lėšų iš kitų bankų administravimą pagrįsti sudėtinga – iš tiesų bankas jokių operacijų neatlieka, tačiau mokestį ima. Nors už paslaugą jau buvo mokėta banke, iš kurio buvo vykdomas pavedimas.

SEB Vilniaus banko atstovas J. Murauskas sako, kad mokestis už į kliento sąskaitas pervestų lėšų iš kitų bankų administravimą yra nustatytas atsižvelgiant į banko patiriamas sąnaudas operacijai atlikti.

Pasak jo, informaciją apie litų įplaukas bankas gauna per nacionalinę lėšų pervedimo sistemą LITAS, o šios sistemos palaikymas kainuoja bei sudaro dalį SEB Vilniaus banko išlaidų.

Be to, anot J. Murausko, į pervedimų paslaugos sąnaudas įtraukiamos darbuotojų, vykdančių mokėjimo nurodymus, elektroninių kanalų kūrimo ir palaikymo sąnaudos, ir visų automatinių procesų kaštai, kurie vykdo mokėjimo nurodymus (formuoja ir siunčia elektroninius pranešimus mokėjimo sistemoms, įskaito gautas lėšas). Grįsdami šį administracinį mokestį bankai sutartinai vardijo tas pačias priežastis, tarp jų – ir investicijų rezervo stiprinimą.

„Reikia rūpintis sistemų ir procesų saugumu bei patikimumu, todėl nuolatos tobuliname ir atnaujiname programinę ir techninę įrangą“, – grįsdamas mokestį dėstė SEB Vilniaus banko atstovas.

Uždarbius skaičiuoja milijonais

Praėjusieji metai šalies bankams užderėjo gausius pelnus. „Ūkio banko“ 2006 metų neaudituotas grynasis pelnas siekia 42,5 mln. litų. „Ūkio banko grupės“ 2006 metų neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas – 45,8 mln. litų. Šiemet „Ūkio bankas“ planuoja uždirbti 61,4 mln. litų grynojo pelno. „Šiaulių bankas“ per 2006 metus, neaudituotais duomenimis, uždirbo 13,651 mln. litų grynojo pelno. Preliminariais duomenimis, pernai SEB Vilniaus bankas uždirbo 285,5 mln. litų, o SEB Vilniaus banko grupė – 288,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Užpernai bankas uždirbo 106,8 mln. litų, o banko grupė – 149,0 mln. litų audituoto grynojo pelno. Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko grupės įmonė „SEB VB investicijų valdymas“ per 2006 metus savo valdomą turtą padidino beveik du kartus – nuo 496 mln. litų iki 953,4 mln. litų, 92,2 procento.

DnB NORD bankas per 2006 metus uždirbo 56,22 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, užpernai DnB NORD banko audituotas grynasis pelnas sudarė 43,04 mln. litų.

Preliminariais duomenimis per 2006 metus SAMPO bankas uždirbo 23,314 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 2,8 karto daugiau nei 2005 metais, kai banko pelnas buvo 8,233 mln. litų. SAMPO bankas turtą pernai padidino beveik 40 procentų ir suteikė pusantro karto daugiau paskolų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.