Bendrojo plano klaidos bado akis

Privačiuose sklypuose pažymėti miškai verčia koreguoti naująjį Klaipėdos rajono bendrąjį planą

Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje užregistruota per 3 tūkst. prašymų pateikti sąlygas detaliesiems planams rengti, tačiau valdininkai dėl įsivėlusių netikslumų bendrajame plane negali jų patenkinti.

Klaipėdos rajono savivaldybė pirmoji šalyje jau 2005 metų pabaigoje patvirtino bendrąjį rajono teritorijos planą. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą bendrąjį planą savivaldybės taryba gali koreguoti tik kartą per metus. „Jei sausio pirmąją plane ką nors pakeisime, visus metus negalėsime nė piršto pajudinti?” – nuogąstauja rajono politikai.

Praėjusių metų viduryje buvo pastebėta nemažai naujojo Klaipėdos rajono bendrojo plano klaidų. Pavyzdžiui, vienoje gyvenvietėje, kur jau įrengtos komunikacijos, statyti neleidžiama, o laukuose – galima. Be to, daugelyje plano vietų pažymėtos teritorijos, kuriose rekomenduojama atsodinti miškus. Kaip žinoma, beveik visa rajono žemė priklauso privatiems savininkams. „Ką daryti žemės naudotojui, kurio sklypas patenka į šią teritoriją, tačiau jis nenori verstis miškininkyste? Galbūt jam naudingiau čia arti žemę arba statyti gyvenamuosius namus?” – svarstė Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Aušra šiuo klausimu nusiteikęs kategoriškai. Jo teigimu, jei minėtose vietose rekomenduojama sodinti miškus, tai statyti gyvenamųjų kvartalų ten nevalia.

Pasak Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, rajono bendrasis planas taip pat nesutampa ir su anksčiau patvirtintu parko specialiuoju planu: „Mūsų dokumente parko buferinėje zonoje numatoma neleisti gyvenamųjų statybų, tik ūkininkų sodybas. Rajono plane šioje vietoje numatomos gyvenamųjų kvartalų statybos. Greta Palangos plento yra numatytos tik komercinių objektų statybos, o žmonės prašo leisti statyti gyvenamuosius namus.”

Klaipėdos rajone beveik nebeliko valstybinės žemės, o jos savininkai, rajono politikams patvirtinus bendrąjį planą, ėmė masiškai keisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją. Pasak rajono mero Vaclovo Dačkausko, rajono tarybai patvirtinus bendrąjį planą regione, ypač aplink Klaipėdos miestą, buvo duotas startas intensyvioms statyboms.

„Žinome, kad pačiame uostamiestyje beveik neliko vietos urbanistinei plėtrai, todėl gyventojai ir veržiasi į priemiesčius, kurie priklauso rajono savivaldybei”, – pabrėžė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.