Žydų turto grąžinimas tebėra problemų sąraše

Izraelio ambasadorius „Kauno dienai“ teigė kantriai laukiąs Lietuvos politikų sprendimų opiu klausimu

Izraelis tikisi, kad Lietuvos valdžiai pavyks rasti teisingą formulę, kaip išspręsti žydų turto grąžinimo problemą. Apie tai interviu „Kauno dienai“ sakė Rygoje reziduojantis Izraelio ambasadorius Latvijai ir Lietuvai Chenas Ivri. Vos pusmetį savo valstybei dviejose Baltijos šalyse atstovaujantis diplomatas tvirtina matąs Lietuvos Vyriausybės pastangas išspręsti opų turto restitucijos klausimą, tačiau nesiryžo spėti, kada tai bus padaryta.

Saugumas užtikrintas

– Jūsų atstovaujama šalis labai patraukli turistams. Tačiau dažnam, susidomėjusiam istoriniais ar religiniais objektais Izraelyje ir panūdusiam juos aplankyti, gali iškilti nerimą keliantis saugumo užtikrinimo klausimas. Atrodo, kad šiuo metu nėra labai saugu keliauti į Izraelį?

– Galbūt susidaro toks įspūdis pažiūrėjus žinias iš Artimųjų Rytų apie teroristinius išpuolius ar konfliktus. Bet tas įspūdis nebūtų teisingas.

Pačiame Izraelyje dabar yra pakankamai saugu. Problemų yra tik palestiniečių savivaldos teritorijose, kur dėl įtakos kovoja dvi grupuotės. Taip pat yra su saugumu susijusių problemų kaimyniniame Libane. Tačiau Izraelyje jau kurį laiką ramu, taigi ir saugu tiek valstybės gyventojams, tiek jos svečiams.

Netgi pernai vasarą, kai kilo konfliktas tarp Izraelio ir Libano, daugybė turistų iš viso pasaulio lankėsi mūsų šalyje. Ir jie nejautė jokio su asmeniniu saugumu susijusio diskomforto.

Ta proga galima konstatuoti, kad Artimųjų Rytų taikos procesas juda į priekį.

– Ar Lietuva kaip nors jame dalyvauja?

– Tas procesas yra labai sudėtingas ir kompleksinis klausimas. Dabar kyla problemų dėl dviejų islamo grupuočių nesutarimų. Mes tikimės, kad galų gale nugalės nuosaikusis sparnas, kuris, priešingai nei radikalusis, geranoriškai žvelgia į Izraelį, ieško dialogo su juo.

Artimųjų Rytų procese dalyvauja visos svarbiausios pasaulio politinės žaidėjos – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Europos Sąjunga. Lietuva, kaip ES dalis, irgi tam tikra prasme yra šio proceso dalyvė.

Dvišaliai Lietuvos ir Izraelio santykiai yra labai geri, todėl tikimės, kad Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis formuodama bendrą ES užsienio politiką, įskaitant ir požiūrį į Artimųjų Rytų taikos procesą, parems mūsų siekius taikiai ir dialogo būdu išspręsti visas problemas.

Galima rasti įvairių prekių

– Lietuvos ir Izraelio dvišalius santykius pavadinote labai gerais. Kuo tai pasireiškia?

– Praėjusią savaitę Izraelyje lankėsi aukšto rango Lietuvos diplomatų delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Oskaro Jusio. Susitikimuose su Izraelio pareigūnais buvo kalbėta apie įvairiausius dvišalių santykių aspektus. Konstatuota, kad politiniai dvišaliai santykiai yra puikūs, nes užmegzti glaudūs ryšiai, nuolat bendraujama, numatyta nemažai vizitų. Pavyzdžiui, kalbėta apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno, o netolimoje perspektyvoje – ir Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo galimus vizitus į Izraelį.

Ekonominiai santykiai irgi labai neblogi. Pernai dvišalės prekybos apyvarta padidėjo pusantro karto lyginant su 2005-aisiais. Lietuvos parduotuvėse galima rasti Izraelio tekstilės gaminių, žemės ūkio produkcijos, informacinių technologijų produktų. Į Izraelį savo ruožtu patenka tam tikrų lietuviškų maisto produktų, baldų.

– Grįžkime prie turizmo. Kodėl iki šiol nėra tiesioginės oro linijos tarp Vilniaus ir Tel Avivo?

– Tai vienas klausimų, dabar sprendžiamų mūsų dvišalių santykių kontekste. Iniciatyvų yra. Kol kas nežinome, kada ir kas imsis įgyvendinti tokių tiesioginių skrydžių projektą, bet galima pagrįstai tikėtis, kad tai įvyks jau netolimoje perspektyvoje – jeigu ne šiemet, tai gal kitąmet ar 2009-aisiais.

Mes matome, kad Izraelyje ir Lietuvoje auga abipusis susidomėjimas vieni kitais. Vadinasi, reikalingas tiesioginis susisiekimas tarp abiejų valstybių, kad žmonėms būtų paprasčiau bendrauti.

Dabar porą kartų per savaitę lėktuvai iš Tel Avivo skraido į Rygą. Pastebime, kad tai populiarus, gyvybingas reisas. Neabejoju, kad tas pats būtų ir su skrydžiu į Vilnių. Daugybei Izraelio gyventojų labai įdomu apsilankyti Šiaurės Jeruzalėje vadinamoje Lietuvos sostinėje, susipažinti su vietine turtinga ir tragiška žydų istorija. Ir lietuviams, kaip ir daugumai europiečių, įdomu apsilankyti istorinių ir religinių objektų gausiame Izraelyje. Toks abipusis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad ne už kalnų ir tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Izraelio.

Atidarys ambasadą

– Nors dvišalius santykius pavadinote puikiais, Vilniuje iki šiol nėra Izraelio ambasados. Kodėl?

– Tai irgi vienas šiuo metu svarstomų klausimų. Beje, ir O.Jusys apie tai kalbėjosi su Izraelio pareigūnais neseniai vykusio vizito metu.

Izraelis nusiteikęs atidaryti savo ambasadas visose trijose Baltijos valstybėse. Bet tai laiko, biudžeto pinigų skyrimo ir įvairių organizacinių darbų klausimas.

Netrukus Vilniuje turėsime savo Garbės konsulatą, kuris, tikiu, taps puikiu pagrindu netolimoje ateityje atidaryti ir Izraelio ambasadą.

– O kodėl tai nebuvo padaryta iš pat pradžių, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ambasadų atidarymo nepriklausomybę atgavusiose Baltijos valstybėse?

– Tik dėl geopolitinių ir organizacinių sumetimų. Mums buvo per brangu atidaryti ambasadas iškart visose trijose Baltijos valstybėse, todėl iš pradžių buvo nuspręsta atidaryti vieną diplomatinę atstovybę visoms trims šalims. Natūraliai taip išėjo, kad tokia ambasada buvo atidaryta Rygoje, nes Latvijos sostinė yra didžiausias iš Baltijos valstybių miestų, be to, Latvija yra per vidurį, todėl iš jos kur kas paprasčiau pasiekti ir Lietuvą pietuose, ir Estiją šiaurėje.

Dabar ambasada Rygoje atsakinga tik už dvi šalis – Latviją ir Lietuvą. Neseniai Izraelio ambasada Suomijoje perėmė atstovavimą Estijoje. Šis sprendimas irgi yra vienas žingsnių, įrodančių, kad artimoje ateityje, kai tik diplomatinis biudžetas leis, atidarysime ambasadas visose trijose Baltijos valstybėse.

Laukia dar netrumpas darbas

– Viena didžiausių lietuvių ir žydų santykių problemų tebėra žydų turto grąžinimo Lietuvoje klausimas. Regis, jis tebėra neišspręstas. Kaip Izraelis žvelgia į šios problemos sprendimą?

– Ji susideda iš dviejų dalių. Pirma yra asmeninio turto grąžinimas žydų tautybės asmenims, kita – žydų bendruomenės turto grąžinimas.

Kiek žinau, su asmeninio turto grąžinimu iškilo problema, susijusi su pilietybe. Pagal įstatymą, negali būti grąžintas turtas neturintiems Lietuvos pilietybės. Tuo tarpu dvigubos pilietybės galimybės yra gerokai apribotos – dabar Izraelio piliečiai, daug metų gyvenę Lietuvoje anksčiau, įsigiję čia turto ir dabar norintys atgauti Lietuvos pilietybę bei turėtą turtą, privalėtų atsisakyti Izraelio piliečio paso. Galbūt Seimas, spręsdamas šią problemą, suras kažkokį kompromisinį variantą, nes dabar asmeninio turto grąžinimas žydų tautybės ir Izraelio pilietybę turintiems žmonėms gerokai apsunkintas.

Kita didžiulė ir vis dar neišspręsta problema yra žydų bendruomeninio turto grąžinimas. Tai labai komplikuotas klausimas. Ilgai svarstomas ir tobulinamas teisinis pasiūlymas, kaip išspręsti šią problemą, kiek žinau, turėtų būti parengtas Lietuvos Vyriausybės ir pateiktas Seimui svarstyti. Tai kol kas nepadaryta.

Lietuva, kaip demokratinė valstybė, yra įsipareigojusi įgyvendinti turto restitucijos procesą. Lietuva pati turi nuspręsti, kaip tai bus padaryta – grąžinant turtą natūra ar, kai tai jau neįmanoma, kompensuojant už jį. Bet nesu tikras, ar jau yra apskaičiuota, kiek tai kainuos Lietuvos biudžetui. Taigi, dar laukia netrumpas darbas.

– Izraelis turi pretenzijų Lietuvai, kad Vyriausybė tyčia vilkina šį procesą?

– Mes matome Lietuvos Vyriausybės nusiteikimą spręsti šį klausimą. Procesas juda į priekį ir mes tikimės, kad jis bus sėkmingai užbaigtas.

– Kaip žydų turto grąžinimo problema buvo išspręsta Latvijoje?

– Latvijos vyriausybė buvo parlamentui pateikusi pasiūlymus, kaip teisiškai išspręsti šį klausimą. Tačiau parlamentarai atmetė projektą ir grąžino jį tobulinti ministrams. Tad ir Latvijoje žydų turto grąžinimo klausimas nėra užbaigtas. Beje, jis ten ne toks sudėtingas kaip Lietuvoje.

– Nesibaiminate, kad ir Lietuvos Seimo politikai gali atmesti kad ir palankiausią žydų bendruomenei projektą, parengtą Vyriausybės?

– Negaliu komentuoti tokios galimybės. Tikiuosi, klausimas bus išspręstas geranoriškai ir aiškiai, laikantis demokratinių bei teisinių restitucijos taisyklių.

– Ar Izraelio vyriausybė turi pretenzijų Lietuvai dėl Antrojo pasaulinio karo laikų nusikaltėlių teisinio persekiojimo?

– Pastaruoju metu negirdėjau, kad būtų kokių nors problemų šioje srityje. Gerokai anksčiau tų problemų būta, bet jos, regis, vienaip ar kitaip išspręstos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Žydų turto grąžinimas tebėra problemų sąraše"

  1. antanas

    ereikia nieko grazinti, nebutu pabege nebutu prarade. dabar yra kiti seimiinkai ir nemanau kad is ju atimti yra teisinga. zidu traukinys jau senai nuvazevo.

  2. Valdas

    Žydų organizacijos neturi jokių teisių į Lietuvoje esantį fizinių asmenų turtą. Su tais begėdžiais išviso nereikia diskutuoti materialinėm ir finansinėm temom, nes žydui pinigai, tas pats kaip narkomanui -narkotikai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.