Telefoninių sukčių, nureketavusių vieną kaunietę, išmonė šokiravo pataisos namų vadovus
Išgirdęs iš „Kauno dienos” apie Kaune užregistruotą naują telefoninių sukčių išmonę – prisistatyti nusižiūrėtajai į aukas pataisos namų, kuriuose kali sūnus, anūkas ar žentas, direktoriumi, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius po trumpos pauzės pasakė: „Esu šokiruotas… Per dvylika savo darbo šioje sistemoje metų to dar nesu girdėjęs.”
Kolegai antrino Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktorius Alfredas Drazdys, kurio stažas šioje sistemoje – trisdešimt dveji metai.
Abu jie tvirtino dar negirdėję ir to, kad su šiais nusikaltimais būtų siejami jų vadovaujamų pataisos namų nuteistieji: „Visi žino, kad tai – „aukso gysla”, išrasta Marijampolės pataisos namų gyventojų.”
Realybė, pranokusi gandus
Vienuose minėtų Pravieniškių pataisos namų, kaip nukentėjusioji pasakojo dienraščiui, kali ne per seniausiai vieno Vilniaus teismo nuteistas jos žentas. Įkalinimo įstaigos direktoriumi prisistatęs vyriškis trečiadienio vidurdienį jai paskambino namų telefonu ir pranešė, kad žentas sumušė kitą nuteistąjį. Toliau scenarijus buvo tradicinis: kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikėtų penkių tūkstančių litų.
„Aš visą laiką stebėjausi, kaip žmonės taip lengvai atiduoda sukčiams savo pinigus, – vakar „Kauno dienai” prisipažino nukentėjusioji ką tik aprašyto apgaulės scenarijaus metu. – Dar rytą kalbėjausi su kaimyne ir abi stebėjomės vilnietės, atidavusios sukčiams už neva sūnaus padarytą avariją net penkiasdešimt tūkstančių litų, naivumu.”
Po to, kaip pasielgė pati, pašnekovė teisinosi netikėtos žinios sukeltu šoku ir skambinusiojo įtaigumu. „Pirmiausiai man atsiliepus jis pasiteiravo ar čia mano mama – buto šeimininkė: pasakė jos vardą ir pavardę. Išgirdęs, kad ne, kreipėsi į mane: „Tai čia jūs, mamule?” O taip mane vadina visi.”
Perėjus prie „dalykinės dalies”, pataisos namų vadovas net davė moteriai pakalbėti su „košės prisivirusiu” žentu. „Taip jau išėjo: sumušiau vieną vaikiną”, – teisinosi „žentas”, pasak pašnekovės, grynai jo balsu.
Grandininės reakcijos aukos – artimieji
Reketuojamajai ėmus blaškytis, kad tiek pinigų, kiek reikia traukiant žentą iš bėdos, ji neturi, „kolonijos direktorius” buvo nieko prieš, kad pinigai būtų sumokėti dalimis.
Reketuojamoji namuose turėjo keturis šimtus penkiasdešimt eurų (į modernesnę valiutą pakeistą mamai išmokėtą rublinių indėlių kompensaciją), tris šimtus litų, susikaupusių kelerius metus mažametei anūkei gimtadienio proga dovanojant šimtines (pastaroji laikė pinigus pas močiutę) ir keturis šimtus litų savų, susitaupytų nuo pensijos.
Šių pinigų atvykta per dvidešimt minučių. Maždaug po tiek laiko nepažįstamas „aukštokas, malonaus veido” vyras jau skambino į aukos buto duris Kalniečių mikrorajono daugiaaukštyje, nors nureketuotoji teigia, kad niekas jos neklausęs adreso, o ji pati taip pat skambinusiajam to nepasakė.
Atvykęs nepažįstamasis prisistatė nukentėjusiojo broliu, skubiai suraitė kažkokį neįskaitomą parašą be jokios pavardės ant „dokumento”, kurio tekstą pokalbio pabaigoje buvo padiktavęs „pataisos namų direktorius”, ir tiek jį nureketuotoji matė.
Minėtas „dokumentas” vadinosi pareiškimu Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos namų viršininkui. Jame moteris, kaip ir liepta, parašiusi, kad sutinka sumokėti tam tikrą sumą, kad žentui nebūtų keliama baudžiamoji byla, net nesusimąsčiusi, kad, jeigu toks nusikalstamas sandėris ir įvyktų, tai niekas taip nesielgtų, jog nepaliktų nereikalingų įkalčių.
Nepasimokoma ir iš savų klaidų
Labiausiai dienraščio pašnekovė šiandien gailisi, kad paskambino savo dukrai – žento, kurį gelbėjo, žmonai, ne prieš nepažįstamojo atvykimą, o tik šiam dingus. Dukters reakcija į tai, ką išgirdo iš motinos buvo vienareikšmė. „Buvau išplūsta, tačiau vėliau dukra atsiprašė”, – guodėsi žentą gelbėjusi moteris.
Pasidalijus su ja įtarimais, kurių neatmeta ir šį sukčiavimo atvejį tiriantys pareigūnai, – o gal viską organizavo pats žentas, pašnekovė ir vėl buvo pasirengusi gultis dėl jo net po traukiniu: „Jis taip pasielgti negalėjo: yra labai geras žmogus, kažkada užėmęs aukštas pareigas.” Paklausta, už ką tas nuostabus žmogus kali, ji ir toliau išsijuosusi gynė žentą: „Jį tiesiog pakišo – vienam milijonieriui reikėjo su juo susidoroti.” Tačiau už ką visgi nuteistas žentas, moteris neatsakė, teužsiminusi, kad tai – garsi byla.
Pašnekovės teigimu, žentas dar tikisi teismo malonės – apskundė nuosprendį apeliacine tvarka. Ši aplinkybė taip pat buvo uošvei stimulu kuo skubiau jį gelbėti nuo gresiančios dar vienos bylos.
Į kitą klausimą, galbūt žentas kam nors liko skolingas? – ar ne per daug apie jo uošvę žinojo turto prievartautojai, nureketuotoji taip pat atsakė neigiamai.
Kauno policijos pareigūnai, ne per seniausiai prisipažinę jau nebežinantys, kokių dar profilaktinių priemonių imtis, kad potencialios telefoninių sukčių aukos nebūtų tokios naivios, taip pat neatmeta galimybės, kad šis įvykis susijęs arba su nureketuotosios žentui iškelta byla, arba su asmenimis, lydėjusiais jį, o gal ir tebelydinčiais kelyje iki teismo, o po jo – į pataisos namus.
Kauno policija taip pat teigia tokio scenarijaus, pagal kurį apgauta ši kalinčio žento uošvė, dar nebuvo girdėję.