Aplinkos ministerijos valdininkai žada su žvejų priešais kormoranais pradėti kovą nuo vasario, dar jiems neparskridus į perimvietes.
Jei lietuviai turėtų daugiau jūrinių pasakų, ne tik apie Eglę žalčių karalienę bei Jūratę ir Kastytį, ko gero, jų blogiukai būtų ir kormoranai. Pamario krašto darželinukai vietoj dainelės „Muškit vilką pilką” užtrauktų „Muškit kormoraną juodą”. To žuvalesis paukštis nusipelnė daugiau nei prieš 15 metų įsitvirtinęs Juodkrantės pe-rimvietėje, kartu su marių žvejais dalindamasis žuvų laimikius.
Ilgai burnoję dėl mažėjančių valksmų marių žvejų asociacijos „Lampetra” vadovai užsakė Ekologijos instituto mokslininkams atlikti konkrečius tyrimus, kiek šie gudrūs ir baugštūs paukščiai per sezoną išnaikina žuvų.
Apskaičiuota, kad vienišius paukštis, neturintis „antrosios pusės”, per dieną sulesa iki 400 gramų žuvų. Kai išsirita jaunikliai, vienas kormoranas, nešdamas į lizdą maitinti atžalas, suvartoja iki 700 gramų žuvų. Per sezoną Juodkrantės 2800 kormoranų kolonija apytiksliai suryja nuo 300 iki 500 tonų žuvų. Maždaug tiek jų gali sugauti visi lietuviškosios pusės žvejai verslininkai.
Ruošiasi teoriškai
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pripažino, kad kormoranai yra tie paukščiai, kuriuos galima šaudyti, gaudyti ir kitokiais būdais naikinti. Kovai su vis labiau marias užkariaujančiais sparnuočiais pernai buvo skirta apie 50 tūkstančių litų. Ne mažiau tikimasi ir šiemet. Aplinkosaugininkas tikino, kad kai kurių privačių žvejybos tvenkinių savininkai už vieną nušautą paukštį mikliems šauliams moka iki 30 litų. Tačiau kormoranai ne tokie paukščiai, kurie tampa lengvu jų tykančių žmonių grobiu. Pajutę, kad šaudoma tik šviesiu paros metu, į tvenkinius jie ėmė skristi sutemus.
L.Budrys teigė, kad šiemet su kormoranais kovoti ruošiamasi iš anksto. Žadama veiklos planą sudaryti dar šį mėnesį. Tačiau kaip ir kas kormoranus Kuršių mariose turės naikinti, „Lampetros” asociacijos vadovas V.Domarkas teigė kol kas jokių nurodymų negavęs. Jeigu būtų tam skirta lėšų, gal kai kas vietoj žūklės mieliau imtųsi kormoranų medžioklės.
Kormoranai – brakonierių priedanga
Nuo 1975 metų, kai pirmosios kormoranų poros įsitaisė Juodkrantės sengirėje, paukščius stebintis ornitologas Gediminas Gražulevičius turi savą požiūrį. Nors Ekologijos instituto mokslininkai suskaičiavo, kiek vienas kormoranas suryja žuvų per parą ir visi kartu per sezoną, bet gal jie dar netyrinėjo, kokių rūšių žuvimis paukščiai minta.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojo teigimu, kormoranai daro ne tik žalą. Šių sparnuočių racione yra iki 50 procentų kuojų, 10 procentų baigiančių marias užkariauti menkaverčių pūgžlių, 10 procentų ešerių ir tik 30 procentų kitų žuvų. Žvejams „nusikaltusiems” paukščiams tuštinti marias padeda ir jose žiemojantys dančiasnapiai, kirai, žuvėdros, antys narūnės. Žvejai verslininkai nei ešerių, nei juolab pūgžlių nežvejoja. Jų laimikiuose geidžiamos žuvys – sterkai, karšiai, unguriai, stintos. Visą kaltę dėl marių tuštėjimo suversti kormoranams būtų neteisinga. Gali būti, kad dėl menkėjančių laimikių daug kaltesni yra patys žvejai ir ypač tie, kurie brakonieriauja arba nuslepia tikruosius sugautų žuvų kiekius.
Gamins patiekalus iš kormoranų
Neturi aplinkosaugininkų „nuleistų” instrukcijų, kaip šį pavasarį kormoranus naikinti, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Jo direktorė Aurelija Stancikienė siųsti savo pavaldinių šaudyti kormoranų į Juodkrantės sengirę kol kas nežada.
Pareigūnė sakė mačiusi, kaip nušautus paukščius žmonių labui panaudoja norvegai. Su vienu Neringos restoranu A.Stancikienė teigė susitarusi ir pati. Jo kulinarams pateikusi konkrečius egzotiškų patiekalų iš kormoranų receptus. Jeigu Kuršių nerijoje kadaise buvo populiari varniena, ne ką prastesnių patiekalų galima būtų paruošti ir iš kormoranų mėsos. Tai ji sužinojusi lankydamasi viename Norvegijos nacionaliniame parke. Ten kormoranai peri ant uolėtų jūros pakrančių. Parko darbuotojai tiksliai apskaičiuojantys, kokio dydžio yra kolonija, kiek joje galėtų išsiristi jauniklių. Tada numatoma, kiek paukščių galima nušauti ir panaudoti egzotiškiems patiekalams. Tai, jos manymu, racionali Baltijos šiaurėje gyvenančių kaimynų patirtis. Ją būtų galima pabandyti pritaikyti ir Kuršių nerijoje.
Kai kurių ornitologų teigimu, jei kormoranai bus išnaikinti vienoje vietoje, jų gali atskristi iš kitų perimviečių, kurių ne tik aplink Kuršių marias, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje yra šimtai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad kormoranai įtraukti į Europos Sąjungos programą „Natūra -2000” ir yra saugomi.
Neturint tikslios paukščių reguliavimo programos, užsimoti juos beatodairiškai naikinti būtų neprotinga.