Prieš keletą metų vienas užkietėjęs rūkalius suskaičiavo, kad jis dirba daugiau 35 valandų per savaitę, ir pareikalavo darbdavio sumokėti už viršvalandžius. Vadovybė paprieštaravo, nes darbo laiko pailgėjimas yra susijęs su jo dažnais lakstymais parūkyti. Advokatė Emanuelė Elo-Sintrak prisimena apie šį procesą, kuriame ji atstovavo darbuotojui: „Aš palyginau rūkymą su kavos pertraukomis. Įrodžiau, kad šių pertraukų metu jis nuolat mąstė. Todėl to negalima laikyti atitrūkimu nuo darbo. Juk jis yra savo darbdavio paslaugoms”. Teismas priėmė sprendimą rūkalio naudai ir įpareigojo įmonę sumokėti už viršvalandžius.
Galima drąsiai teigti, kad artimiausiu metu Prancūzijos teisėsaugai teks susidurti su daugybe panašaus pobūdžio bylų. Viso to priežastis – pernai lapkričio mėnesį priimtas dekretas dėl rūkymo viešose vietose draudimo, kuriame nėra nė vienu žodžiu užsiminta apie rūkymą darbe. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, šis klausimas šiuo metu yra nagrinėjamas. Taigi rūkymo problemą tenka spręsti įmonių vadovybėms. Tuo tarpu Darbo kodeksas nejuokauja su sampratomis „pertrauka” ir „darbo laikas”. Pagal šiuo metu Prancūzijoje galiojančius įstatymus, „tikroji darbo laiko trukmė – tai laikas, kurio metu darbuotojas vykdo savo darbdavio nurodymus, privalo paklusti jo nurodymams ir negali laisvai užsiiminėti asmeniniais reikalais”. Dalis darbdavių mano, kad šios pertraukos turi būti išbrauktos iš darbo dienos.
Nėra nieko numatyta
Nacionalinio instituto, užsiimančio profilaktika ir švietimu sveikatos apsaugos srityje, atstovai taip pat yra linkę pastebėti, kad įstatymai tyli šia tema. Paryžiaus advokatų kolegijos narys Danas Grige mano, kad įsigaliojus dekretui kils daug problemų. Visų pirma tai palies stambias įmones. Žmonės, dirbantys daugiaaukščiuose, bus priversti važiuoti liftu į apačią, eiti į lauką parūkyti, važiuoti liftu atgal. Kiekvienas toks išėjimas parūkyti užtruks maždaug 10 minučių. Darbuotojas, per dieną surūkantis apie 10 cigarečių, per dieną savo pomėgiui gaiš 1 valandą ir 40 minučių. „Ar jis palieka darbo vietą? Jei taip, tai, be abejo, tai gali tapti pagrindu atleisti jį iš darbo. Tai silpnoji dekreto vieta”, – teigia advokatas.
O jei darbuotojas, išėjęs į lauką parūkyti, patenka po automobilio ratais, ar tai galima laikyti gamybine trauma? „Ši problema neišvengiamai iškils”, – prognozuoja Emanuelė Elo-Sintrak. Paprastai, pažymi ji, nelaimingu atsitikimu darbe laikoma, jei darbuotojas darbo metu buvo netoli savo darbovietės. Darbdavys, nesutinkantis su tuo, turi įrodyti, kad tuo momentu darbuotojas neatlikinėjo savo pareigų.
1997 metais teismas atmetė vieną nelaimingo atsitikimo darbe versiją. Tuomet ieškinį pateikė darbininkas, kuris paliko statybų teritoriją ir, išėjęs atsigerti kavos gretimoje kavinėje, buvo partrenktas automobilio.