Moralią politiką bus galima prisiminti jau po rinkimų

Artėja diena, kai būsime maloniai pakviesti balsuoti už kurios nors partijos kandidatų į savivaldybes sąrašą. Jo viršuje šypsosis koks nors gerai įmitęs veidas. Tiesa, reitingai pranašauja sėkmę tik trims keturioms partijoms, bet entuziazmo kupinos ir visos likusios. Šioms gauti bent kelias vietas tarybose bus neregėta sėkmė. Ji garantuotų tribūną, iš kurios bus galima pasakyti: yra tokia partija. Didžiosioms partijoms sėkmė reikštų geras perspektyvas per būsimus Seimo rinkimus. Todėl ir didelės, ir mažos partijos neriasi iš kailio, norėdamos savo originaliais pasiūlymais ar elgesiu rinkėjus sužavėti taip, kad jie tiesiog veržtųsi už jas balsuoti.

Anksčiau buvo galima rinkėjams pamatuoti kraujo spaudimą, apdovanoti skalbimo milteliais ar silkėmis, surengti nemokamą koncertą ar nupirkti rinkėjų balsus už alaus bokalą. Dabar priimtas žiaurus įstatymas uždraudė tokią rinkimų technologiją, todėl partijoms teko pasitelkti visą išmonę, siekiant atkreipti į save rinkėjų dėmesį. Vienos nuėjo tradiciniu keliu, sąrašo priekyje įmūrydamos kokį nors žymų Seimo narį, kurio net traktoriumi nepervilksi iš sočios Seimo kėdės į liesą savivaldybės krėslą, nebent šis krėslas būtų paties mero. Padorumas reikalautų atsisakyti Seimo nario mandato dar prieš registruojantis į savivaldos rinkimus, bet nė vienas nenori rizikuoti. Kas bus, jeigu neišrinks, negi eisi į darbo biržą? Įstatymas leidžia laikinai sėdėti ant dviejų kėdžių, o mūsų garbūs politikai jau įrodė visokiems Vakarų neišmanėliams, kad politinė atsakomybė ir teisinė yra vienas ir tas pat. Taigi viskas leidžiama, jei horizonte nematyti kalėjimo grotų. O moralią politiką galima bus prisiminti jau po rinkimų.

Kitos partijos mano, kad Seimo nario „antsvorio” gali nepakakti, todėl reikia kokių nors kitų vaizdumo priemonių. Pasimokę iš „Eurovizijos”, kad norint sėkmingai pasirodyti reikia sugalvoti ką nors originalaus, vieni rinkėjams originaliai padainuoja (apsaugok, Viešpatie, mano ausis), savo muzikinį talentą pastebėję tik prieš pat rinkimus. Kiti sulygina turtuolio ir vargšo pajamas vieninteliu magišku žodžiu „draugas”. Treti įkyriai braunasi į kiekvieno butą, siūlydami padėti jo šeimininkams ar net prašydami jo patarimų ir pasiūlymų, nors kelerius metus prieš tai nenorėjo girdėti nei vienų, nei kitų ir apskritai rinkėjai jiems buvo ne konkretūs gyvi žmonės, bet nežinia kokia filosofinė kategorija. Ketvirti žavi rinkėjus moderniu plačiu tramvajumi, kuris kursuos per vieną iš siauriausių sostinės gatvių, žinoma, su sąlyga, jei rinkimai bus jiems sėkmingi. Jiems nė motais, kad staiga griūva namas dėl jų pačių palaimintų statybos darbų.

Ir mažai kas kalba apie vieno langelio principą, kad padavęs prašymą pilietis nebūtų vaikomas per įstaigas pažymų, o jas surinktų patys savivaldybės klerkai. O pačiam piliečiui liktų iš anksto nurodytą dieną pasiimti sprendimą iš to paties langelio. Tada nutiltų kalbos apie kyšius ir kitas korupcijos apraiškas. Mažai kas aiškina, kaip bus renovuojamos mokyklos, kad jos būtų šiltos ir jaukios, kas ir kaip kontroliuos mokinių sveikatą. Kas bus daroma, kad rizikos šeimų vaikai būtų sotūs ir sėdėtų mokyklos suole su vadovėliais rankose. Kaip bus panaikintos eilės poliklinikose, kad mūsų piliečiui gydytojas nebesakytų, jog liga jau per toli pažengė, reikėjo kreiptis anksčiau. Ir dar daug kitų klausimų, laukiančių aiškaus mūsų renkamų ir išrinktų miesto ar rajono šeimininkų atsakymo. Bet ar bus tų atsakymų?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.