Po audros Baltijos jūroje antradienį paplūdimiu vaikštinėję klaipėdiečiai vandenyje netoli kranto pastebėjo medinę konstrukciją. Uostamiesčio gyventojas Andrejus Gunko suvokė, kad tai – ne paprastas rąstas, kokių dažnai galima rasti po audros, o apvirtusio senovinio laivo forštevenio dalis.
Gunko vakar LŽ įrodinėjo, esą jo bičiulis, save vadinantis juoduoju archeologu, tvirtai įsitikinęs, kad radinys – XVI-XVII amžiaus laivo dalis. „Tokių lobių jūra išmeta kartą per 60-70 metų. Tai yra tikra sensacija. Jei niekas šių laivo likučių nesugadins, jei jūra jų vėl neįtrauks į gelmę, nurimus vėjui pakviesime archeologus, kad šie nustatytų radinio istorinę vertę. Jei eksponatas mokslininkų nesudomins, pažįstame keletą vokiečių kolekcininkų, kurie už tokį radinį pasiryžę pakloti nemenkus pinigus”, – kalbėjo vyriškis.
Vienas žymiausių Lietuvoje povandeninių archeologų, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus nelinkęs įvykio laikyti pernelyg reikšmingu: „Po kiekvienos audros pakrantėje galima aptikti panašių medinių laivų konstrukcijų likučių. Tiesa, šįkart rastas nemažas laivo gabalas – apie 13-15 metrų ilgio. Jį reikėtų iškelti ir eksponuoti Jūrų muziejuje, – svarstė mokslininkas. – Tačiau pirmiausia reikia palaukti, kol nurims vėjas ir atslūgs jūra.”
Atidžiau radinio nepatyrinėjęs Žulkus negalėjo pasakyti, kokios paskirties galėjo būti su likučiais sietinas laivas – prekybinis, žvejybinis ar karinis. Tačiau dėl vieno mokslininkas įsitikinęs – laivas nėra toks senas, kaip teigia archeologai mėgėjai. „Ta dalis, kurią mačiau, tikrai nėra senesnė nei XVIII amžiaus. Labiausiai tikėtina, jog ji siekia XIX amžiaus pradžią”, – sakė Žulkus.
Kol kas laivo likučiai plūduriuoja vandenyje netoli kranto. Pasiekti jį trukdo aukštos bangos ir prie kranto priplakto ledo sangrūdos. Pajūriu vaikštinėjantys klaipėdiečiai pro radinį praeina abejingai – jiems tai paprastas rąstas.
Mokslininkų duomenimis, Baltijos jūros dugne ties Lietuva iš viso guli apie 75 nuskendę laivai.