Skalpelį pakeitė vandens srovė

Galvos smegenis operuojantys chirurgai gali apsieiti ir be skalpelio.

Atliko 4 operacijas

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) neurochirurgai keletą auglių pašalino naudodami ne medicininį instrumentą, o stiprią vandens srovę.

KUL Neurochirurgijos skyriaus Galvos smegenų auglių ir kraujagyslių sektoriaus vedėjas Egidijus Gružas sakė, jog ligoninėje per sausį atliktos keturios tokios operacijos.

Pačią pažangiausią pasaulyje technologiją įvaldęs neurochirurgas tikino, jog šios davė puikių rezultatų.

Nepažeidžia smegenų

Nuo įprastos operacijos naujoji skiriasi tuo, kad navikas atidalinamas ne skalpeliu, o suspausta vandens srove. Vanduo turi savybę atskirti naviką pagal jo sukibimo su smegenimis liniją, jų nepažeisdamas.

Šalinant naviką skalpeliu, išlieka grėsmė pažeisti smegenis, todėl gali sutrikti žmogaus organizmo funkcijos, padidėja kraujavimo ir traumatizmo galimybė.

Pradėjo nuo kepenų

Nauja technologija pradėta naudoti Vokietijoje kepenų operacijoms.

Medikai teigia, jog tai yra pažangi ir nauja visame pasaulyje technologija, užtikrinanti minimalų traumatizmą ir tikslumą, sumažinanti kraujavimą operacijos metu.

Vandens čiurkšlės chirurgijos būdas įmanomas turint specialią „Helix Hydro Jet” įrangą.

Aparatą įsigis

Aparatas „Helix Hydro Jet” kompanijos „ERBE” KUL buvo suteiktas atlikti keletą operacijų.

Išgirdęs palankų neurochirurgų įvertinimą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikino, jog ligoninė greitai turės ir nuosavą tokią įrangą.

Keletas tokių aparatų yra Šveicarijoje, Olandijoje ir JAV.

Prieš metus Lietuvoje pirmąją smegenų operaciją vandens čiurkšlės metodu atliko Kauno medicinos universiteto neurochirurgai.

Auglys keičia spalvą

KUL neurochirurgai šiais metais stebina dar sudėtingesnėmis ir unikaliomis ne tik mūsų šalyje operacijomis.

Jie pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliko fluorescuojančias galvos smegenų operacijas, kurių metu moderni įranga bei specialūs preparatai leidžia tiksliai nustatyti vėžio pakenktas vietas. Auglys ir išplitusios jo dalys nusidažo kita spalva, todėl operuojantys medikai gali juos pašalinti milimetrų tikslumu.

Tikimasi, kad tokios operacijos padės pailginti smegenų vėžiu sergančių žmonių gyvenimo trukmę.

Įsigijo mikroskopą

KUL neurochirurgai fluorescuojančioms galvos smegenų operacijoms rengtis pradėjo dar praėjusių metų vasarą, kuomet ligoninė įsigijo ir pradėjo naudotis apie milijoną litų kainavusiu pirmuoju ir iki šiol vienienteliu šalyje „Zeiss” firmos neurochirurginiu mikroskopu „Pentero”. Neurochirurgų svajone vadinamas prietaisas turi ne tik fluorescencijos, bet ir neuronavigacijos įrenginį.

Per metus KUL neurochirurgai atlieka apie 50 itin sudėtingų galvos smegenų auglių operacijų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.