Lietuvos merginų jaunimo (iki 21 metų) žolės riedulio rinktinė per Europos uždarų patalpų jaunimo čempionatą nepademonstravo geriausio savo žaidimo, tačiau vis tiek užėmė trečiąją vietą
Lietuvos merginos į Europos čempionatą, kuris savaitgalį vyko Austrijos sostinėje Vienoje, važiavo nusiteikusios kovoti dėl pirmosios vietos – tokį tikslą komandai buvo iškėlusi Lietuvos žolės riedulio federacija. Mat iš 4 pastarųjų Europos čempionatų mūsiškės grįžo pelniusios apdovanojimus: 1999 metais – sidabro, 2001-aisiais – aukso, 2003-iaisiais – bronzos, 2005-aisiais – sidabro. Prieš dvejus metus finale lietuvės Baltarusijos rinktinei pralaimėjo tik po 7 metrų baudinių serijos, todėl prieš šių metų čempionatą puoselėti dideli lūkesčiai.
Austrių dovana
Pirmenybes mūsiškės pradėjo pergale – B grupėje 4:2 (2:1) įveikė Austrijos ekipą. Tačiau netrukus net 0:5 pralaimėjo pirmą mačo su čekėmis kėlinį. „Komanda nevykdė elementarių reikalavimų. Prašėme, kad pultų aikštės kraštais, bet perdavimai buvo atliekami į vidurį. Žaidėjos prastai nusiteikė rungtynėms, viską mėgino spręsti individualiais veiksmais”, – taip apie nesėkmingą mačo pradžią sakė Lietuvos rinktinės vyriausioji trenerė Reda Zubavičienė.
Per pertrauką ji pakartojo savo nurodymus ir merginos atsibudo. Lietuvaitės pelnė 3 sausus įvarčius, bet išgelbėti rungtynių jau nespėjo.
Penktadienio rytą čekės 5:7 pralaimėjo lenkėms, todėl šeštadienio mačas su Lenkijos ekipa mūsų komandai buvo žūtbūtinis. Mat vilčių, kad autsaiderės austrės įveiks čekes, turėta mažai. Lietuvės sugebėjo atitrūkti nuo lenkių 3:1, bet šios išlygino rezultatą. Vėliau Lietuvos ekipa dar kartą išsiveržė į priekį, tačiau varžovės ir vėl susigrąžino pusiausvyrą – mačas baigėsi lygiosiomis 4:4.
„Šias rungtynes komanda sužaidė gerai, bet nuvylė vartininkės. Jos buvo silpniausia mūsų grandis – lenkės keturis kartus smūgiavo į mūsų vartus ir pelnė tiek pat įvarčių. Liko tik melstis už austres”, – pasakojo R.Zubavičienė.
Maldos padėjo. Austrijos rinktinė sensacingai įveikė čekes rezultatu 5:3 ir dovanojo lietuvaitėms kelialapį į pusfinalį.
Priklausė nuo lyderės
Pusfinalyje mūsiškių laukė mačas su principine varžove -Baltarusijos komanda. Su ja Lietuvos rinktinė susitinka nuolat, bet pergalę per oficialias varžybas šventė tik kartą – 2001-aisiais, kai tapo Europos čempione. Šiemet lietuvėms sėkmė vėl nesišypsojo. Rungtynės priminė mačą su čekėmis. 6-ą minutę Renata Eimontaitė pelnė įvartį savo ekipai, tačiau netrukus varžovės jų turėjo jau keturis. Tai beveik palaidojo lietuvaičių viltis prasimušti į finalą. Antrą kėlinį Lietuvos rinktinė vėl pademonstravo visą savo jėgą, bet sugebėjo pelnyti tik 2 įvarčius. Taigi pergalę rezultatu 4:3 šventė baltarusės. Per kitas pusfinalio rungtynes lenkės gana lengvai 5:2 nugalėjo slovakes.
Pralaimėjusios pusfinalio mačą lietuvės tarsi atsikratė jas slėgusios milžiniškos įtampos. Per rungtynes dėl 3-iosios vietos mūsiškės tiesiog nušlavė Slovakijos rinktinę 5:1 (3:0). Beje, finale baltarusės nesugebėjo įveikti lenkių – šios laimėjo kovą 3:1 (1:1) ir pirmą kartą tapo Europos čempionėmis.
Tai, jog lenkės per B grupės rungtynes vos išsigelbėjo nuo mūsiškių, rodo, kad Lietuvos žolės riedulininkės tikrai buvo pajėgios pelnyti aukso medalius. Tiesiog merginoms pritrūko sėkmės, o ir klydo jos pačiomis netinkamiausiomis akimirkomis.
„Gerai sužaidėme pirmą ir paskutinį mačą, – pasibaigus turnyrui kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė. – Iki pat paskutinių rungtynių savo geriausių savybių nedemonstravo komandos lyderė Dovilė Jakaitė. Dar prieš varžybas sakiau, kad merginos žais taip, kaip žais Dovilė. Ji neparodė to, ką gali, todėl prasčiau sekėsi ir komandai. Neįvykdėme užduoties laimėti aukso medalius, tačiau trečioji vieta taip pat visai neprastas laimėjimas.”
Per šį turnyrą R.Zubavičienę labiausiai nustebino vienodas rinktinių pajėgumas ir čekių nesėkmė. Mūsiškių skriaudėjos galutinėje įskaitoje liko tik septintos. „Tikrai nesitikėjome, kad taip aukštai pakils Lenkijos ir Slovakijos komandos. Anksčiau jos niekada nebuvo pasiekusios tokių rezultatų”, – stebėjosi R.Zubavičienė.