Blaivyklų era į Kauną negrįš

Daug nepasitenkinimo ir aistrų kėlęs klausimas, ar verta laikinojoje sostinėje atkurti blaivyklą, išspręstas ne medikų naudai

Kauno valdininkai nutarė, kad mieste nėra jokių galimybių vėl steigti specialios išblaivinimo įstaigos. Medikai tokį sprendimą kritikuoja ir nenori blaivinti miesto girtuoklių. Net už savivaldybės lėšas.

Reikia daugiau pinigų

Pagal dabar galiojančią tvarką girti asmenys gali būti vežami išblaivinti tik į gydymo įstaigas. „Narkologinės priežiūros įstatymas griežtai reikalauja medikų apžiūros”, – teigė Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento vedėjas Gediminas Jankus.

Ekspertų darbo grupė šių metų biudžete siūlo skirti 150 tūkst. litų kelioms miesto ligoninėms, kad jos galėtų įrengti atskiras patalpas ar palatas žmonėms išblaivinti. Tačiau, pasak Jankaus, jau dabar aišku, jog ši suma per menka. Tam, kad Kauno Raudonojo Kryžiaus, Kauno apskrities klinikinę ir 2-ąją klinikinę ligonines užgriuvę sunkumai dėl girtuoklių būtų išspręsti, reikėtų šiais metais skirti 250 tūkst. litų. Ar bus surasta tiek pinigų, paaiškės artimiausiu metu, kai miesto taryba tvirtins biudžetą.

Agresyvūs pacientai

Medikai nepatenkinti politikų sprendimu. Pasak Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus Skirmanto Juozo Paukščio, tai problemų neišspręs. „Mums bus laikinai mokama už suteikiamas paslaugas, tačiau kas laukia ateityje – visiškai neaišku. Gydymo įstaigų vadovai negali patys išspręsti socialinių problemų. Dabar mums tenka gintis nuo asocialių pacientų įsirengiant filmavimo kameras ir samdant saugos tarnybas. Praktiškai kasnakt ligoninėje nakvoja 3-4 benamiai”, – LŽ sakė vienas žinomiausių miesto medikų. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priėmimo skyriaus vedėjos Saulutės Ausėnienės teigimu, per savaitę į šią gydymo įstaigą pristatoma keliasdešimt neblaivių piliečių. Daugumą jų dėl asocialaus gyvenimo būdo atsisako priimti net nakvynės namai.

Medikai, kasdien verčiami kovoti su girtuokliais, nebenori toliau to daryti net už pinigus. LŽ duomenimis, jų balsas neišgirstas dar ir todėl, kad ekspertų darbo grupėje, kurioje turėjo dirbti miesto savivaldybės, Kauno apskrities, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, medicinos įstaigų ir policijos atstovai, gydytojų nebuvo.

Miesto medikai dar pernai pradėjo garsiai skųstis, jog į ligonines pristatomų neblaivių kauniečių skaičius grėsmingai didėja. Per metus tokių „klientų” tenka aptarnauti po tūkstantį ir daugiau, tačiau ligonių kasos už juos gydymo įstaigoms nemoka. Negana to, gydytojus ir kitą medicinos personalą baugina netramdomas girtuoklių elgesys. Šie ne tik gąsdina normalius pacientus ir pačius gydytojus ar slaugytojas, bet ir yra agresyvūs – keikiasi, mušasi, triukšmauja, net laužo baldus. Ir tai dar nėra pati baisiausia problema. Ypač sunku būna žiemą, kai atšalus orams į miesto ligonines pradedami masiškai vežti girti benamiai, kurių vėliau praktiškai neįmanoma išprašyti. Po medikų apžiūros jie tiesiog nežino kur eiti, nes dažniausiai neturi nei gyvenamosios vietos, nei dokumentų. Kovojant su agresyviais benamiais tenka kviesti policijos pajėgas, tačiau akivaizdu, kad rimta socialinė problema reikalauja radikalių sprendimų.

Draudžia apribojimus

Išblaivinimo klausimas tapo aktualus, kai 2000-aisiais, paisant Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, Lietuvoje buvo uždarytos blaivyklos. Teisininkų nuomone, atkurti jų neįmanoma, nes taip būtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Mūsų šalies, kaip ir ES, įstatymai draudžia riboti žmogaus laisvę nesant teismo sprendimo, o kurti specialią įstaigą, kurios steigėjos galėtų būti savivaldybė, policija ir medicinos įstaiga, būtų tiesiog per brangu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.