Konstitucinis Teismas per pusmetį užsibrėžęs atsakyti į daugelį aktualių klausimų
Ar savivaldybės turi teisę nustatyti dienas, kai jų teritorijose draudžiama prekiauti alkoholiu? Kada ir kaip turi būti paskelbti įvairūs teisės aktai, kad jie būtų laikomi įsigaliojusiais? Kokiais principais vadovaujantis turi būti parenkami pareigūnai, galintys dirbti su valstybės paslaptį sudarančia medžiaga? Kodėl bendrovės „Alita” pirkėjais buvo pasirinkti tik ketvirtą vietą privatizavimo konkurse užėmę verslininkai?
Į šiuos ir kitus klausimus per artimiausią pusmetį turėtų atsakyti Konstitucinis Teismas (KT).
Tikisi sutrumpinti nagrinėjimo laiką
Praėjusieji metai KT buvo rekordiniai. Pasak KT pirmininko Egidijaus Kūrio, buvo priimti 22 nutarimai ir 18 sprendimų įvairiais Teisme svarstytais klausimais. Anksčiau per metus būdavo priimama ne daugiau kaip 19 nutarimų.
Be to, pernai gauti net 78 prašymai išnagrinėti įvairių teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Ankstesniais metais jų būdavo gaunama po 50-60.
Dabar nagrinėjimo KT eilės laukia 102 prašymai. E.Kūris tikisi, kad iki metų pabaigos jų gerokai sumažės, nes neretai keli prašymai sujungiami į vieną bylą ir „vienu ypu” išnagrinėjami.
Anot KT pirmininko, per šiuos metus tikimasi pasiekti, kad prašymo nagrinėjimo laikas teisme sutrumpėtų iki metų-pusantrų. Dabar yra KT prašymų, nagrinėjimo eilės laukiančių net po dvejus trejus metus.
Habilitacija sustojusi
Jau šiandien KT pradeda nagrinėti bylą, kurioje skundžiama atlyginimo kai kuriems valstybės tarnautojams skaičiavimo tvarka. Suabejota, ar teisinga, kai skaičiuojant atlyginimą valdininkams nustatytasis minimalus darbo atlygis yra gerokai mažesnis nei privačių įstaigų darbuotojams. Su šia byla susiję net 11 iki šiol iš teismų ir iš Seimo atėjusių prašymų.
Nagrinėjant šią bylą dalyvaus dabartinis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, kuris prieš kelerius metus, būdamas parlamentinėje opozicijoje, inicijavo tokio įstatymo ir pagal jį priimtų Vyriausybės nutarimų apskundimą KT. Nors dabar jis Vyriausybės narys, tačiau ir toliau yra jos priimtų teisės aktų priešininkas.
Iki vasaros turėtų būti išnagrinėtos dar kelios svarbios bylos. Tarp jų – dėl habilitacijos suteikimo taisyklių. Prezidentas Valdas Adamkus yra paprašęs KT nustatyti, ar kai kurie mokslinių darbuotojų habilitacijos taisyklių punktai atitinka Konstituciją. Šį prašymą KT gavo dar pernai rudenį, nuo tada habilitacijos procesas yra sustojęs.
KT turėtų būti apsvarstytas ir klausimas, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, leidžianti savivaldybėms nustatyti dienas, pavyzdžiui, šventines, kai draudžiama prekiauti alkoholiu.
Svarstys privatizavimo aplinkybes
Netrukus KT imsis ir bylos dėl Kuršių nerijos bendrojo plano. Teismui skundžiamas ne pats planas, nustatęs tam tikras namų statybos unikaliame gamtos kampelyje taisykles, bet jo įsigaliojimas. KT gautuose paklausimuose abejojama, ar sprendimas dėl šio plano priėmimo buvo tinkamai paviešintas. Todėl KT šioje byloje įvertins, kaip, kur ir kokiu būdu turi būti skelbiami įvairiausi teisės aktai, kad nekiltų abejonių dėl jų galiojimo ir taikymo.
Vėliau bus išnagrinėta byla dėl valstybės paslaptimi disponuojančių pareigūnų parinkimo. Byla atsidūrė Konstituciniame Teisme po to, kai prieš pustrečių metų darbo neteko septyni į galimo piktnaudžiavimo tarnyba skandalą patekę konsulai. Diplomatai darbo neteko, kai iš jų buvo atimta teisė dirbti su valstybės paslaptimis, paaiškinus, kad ši teisė iš pareigūnų atimama netekus pasitikėjimo jais.
Be to, vasarą KT turėtų imtis nagrinėti „Alitos” privatizavimo aplinkybes. Teismui skundžiami Vyriausybės nutarimai, leidę šią anksčiau valstybei priklausiusią bendrovę parduoti verslininkams, privatizavimo konkurse užėmusiems ketvirtąją vietą.
Maždaug tuo pat metu KT tirs, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatyminė nuostata, leidžianti teismams priimti nutartis, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki 24 metų, kol jie mokosi. Į šią bylą sujungti net 27 iš įvairių teismų atėję prašymai.