Kauno gatvėms remontuoti skirti pusantro milijono litų galėjo būti panaudoti net korupcinio pobūdžio veiklai
Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės Vidaus audito skyrius atliko tyrimą, po kurio aiškėja, kad mieste gatvės buvo remontuojamos ne pagal gyventojų, o pagal rangovų įnorius. Laikinajam Savivaldybės administracijos direktoriui Robertui Stanioniui jau pasiūlyta papeikimais nubausti aukštas pareigas užimančius Kauno miesto savivaldybės tarnautojus, bet apsispręsti dėl nuobaudų jis neskuba. Auditoriai neabejoja, kad komunalininkų darbu turėtų pasidomėti Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes neaišku, kam ir kur buvo panaudotos biudžeto lėšos.
Siūlo bausti keturis tarnautojus
Kaune gyventojai dažnai skundžiasi dėl neremontuojamų gatvių. Neseniai laikinajam Savivaldybės administracijos direktoriui R.Stanioniui Vidaus audito skyrius pateikė Komunalinio ūkio skyriaus veiklos patikrinimo ataskaitą.
„Ant mano darbo stalo iš tikrųjų guli rekomendacijos, kuriems tarnautojams reikėtų skirti drausmines nuobaudas, bet su medžiaga kol kas nesusipažinau, todėl komentuoti nieko ir negaliu”, – sakė R.Stanionis
„Kauno dienos” žiniomis, šių metų sausio 22 dieną žinybinė komisija pasiūlė nubausti Komunalinio ūkio skyriaus vedėją Ramūną Noreiką ir jo pavaduotoją Zenoną Girčį, o griežtais papeikimais – Komunalinių statinių priežiūros poskyrio vedėją Valių Knoknerį ir šio poskyrio vyriausiąjį specialistą Kęstutį Barzdą.
Šie tarnautojai yra atsakingi už miesto gatvių remonto ir priežiūros darbus. Būtent į Komunalinio ūkio skyrių suplaukia gyventojų prašymai remontuoti vienas ar kitas gatves.
Remontavo neaišku ką
Vidaus audito skyrius komunalininkus kaltina tuo, kad 2005-2006 metais jie nekontroliavo pasirašytų sutarčių su rangovais, esą remontuojamų gatvių sąrašuose buvo nenurodyti dalies remontuojamų gatvių pavadinimai, o tik įrašas „kitos gatvės”.
„Atliekant remonto darbus, rangovai galėjo vienašališkai pasirinkti remontuojamas gatves ir disponuoti 1,43 mln. litų vertės darbais, – rašoma ataskaitoje. – Auditorius negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad rangovai, teikdami viešąsias paslaugas „kitose gatvėse” nepasinaudojo jiems suteiktais įgaliojimais savanaudiškais tikslais ir tuo nepadarė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.”
Šį pažeidimą Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė pavadino labai rimtu, vertu net Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio.
Garantija be garantijos
Praėjusiais metais auditoriams užkliuvo ir neasfaltuotų Kauno gatvių greideriavimo darbai. Jie nustatė, kad net 19 gatvių, kurias buvo būtina greideriuoti, dangos ilgis buvo didesnis už duomenų bazėje nurodytą bendrą šių gatvių ilgį. Neretai gatvė būdavo ilgesnė net 3 kartus. Tikrintojai pastebėjo, kad Savivaldybė išgreideriavo net išasfaltuotas gatves. Tokių aptikta – penkios. Vidaus audito skyriaus vedėja S.Rožukienė neabejoja, kad Komunalinio ūkio skyriuje trūko kontrolės.
„Savivaldybės teritorijoje esančių gatvių taisymo ir priežiūros darbai galėjo būti vykdomi netinkamai ir nerezultatyviai, tam skirtos lėšos naudojamos neekonomiškai ir neefektyviai”, – išvadą pateikia S.Rožukienė.
Auditoriai nurodė, kad 2006 metais sutartyse su rangovais jiems nebuvo aiškiai nurodytos konkrečios remontuojamų gatvių vietos, todėl rangovai galėjo disponuoti 898 tūkst. litų vertės darbais. „Atsirado rizika remontuoti jau remontuotas ir garantiją turinčias gatves”, – teigia auditoriai. Suremontuotai gatvei paprastai galioja 3 metų garantinis terminas, už kurį būna atsakingas rangovas.
Nėra tikslios apskaitos
Iš Vidaus audito skyriaus ataskaitos matyti, kad Savivaldybė net nežino, kiek tiksliai Kaune yra gatvių. „Apskaitos skyriaus duomenimis, mieste yra 1396 gatvės, tačiau Komunalinio ūkio skyriaus sudarytoje duomenų bazėje nurodoma, kad Kaune yra 1443 gatvės. Akivaizdu, kad Savivaldybėje nėra tikslios informacijos apie jos teritorijoje esančių gatvių skaičių”, – teigia auditoriai.
Jie priduria, kad Savivaldybė viso labo yra inventorizavusi tik maždaug 20 proc. gatvių (350). Neinventorizavus gatvės, jos neįmanoma kapitališkai suremontuoti. Pagal įstatymus, prieš rengiant kapitalinio remonto techninį projektą, būtina inventorizuoti gatvėje esančius medžius, dangą, šulinius. Tad net penktadalis mieste esančių gatvių negali būti remontuojamos.
Gali netekti darbo
Visi keturi tarnautojai yra minimi ir Fredos miestelio skandale. 2004 m. Savivaldybė skyrė 2,6 mln. litų sutvarkyti privačių namų Fredos miestelio infrastruktūrai. Prokuratūra tiria, kaip prie šios istorijos prisidėjo šie tarnautojai. Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius atsidūrė Seimo Antikorupcijos komisijos akiratyje.
2006 m. rugsėjį dėl R.Noreikos, Z.Girčio, V.Knoknerio ir K.Barzdos veiksmų Fredos miestelio istorijoje Vidaus audito skyriaus iniciatyva buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pasak Savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Agnės Bataitienės, jei laikinasis administracijos direktorius R.Stanionis nubaus Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojus pasiūlytomis nuobaudomis, kiekviena kita drausminė nuobauda, gauta vienų metų laikotarpiu, R.Noreikai, Z.Girčiui, V.Knokneriui ir K.Barzdai kainuos darbo vietą.
„Tokią atleidimo galimybę numato Valstybės tarnybos įstatymas”, – sakė A.Bataitienė.
Pripažįsta nusižengimus
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika nenorėjo komentuoti Vidaus audito išvadų, bet pripažino, kad komunalininkai padarė pažeidimų. „Sutartis su rangovais privalėjo kontroliuoti V.Knokneris ir K.Barzda, bet tos sutartys jau yra sutvarkytos”, – sakė R.Noreika.
Jis nemano, kad Savivaldybės administracijos darbuotojus prieš rinkimus mėginama įvelti į politiką. „Fredos miestelio ir gatvių remonto istorijos yra visiškai skirtingi dalykai, – sakė R.Noreika. – Pirmuoju atveju iš tikrųjų mėginta įvelti administracijos darbuotojus į politiką, bet antruoju mes tiesiog suklydome.”
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas tikino, kad kontroliuoti visų sutarčių buvo neįmanoma dėl didelės darbų apimties. „Pavyzdžiui, įvažoms į kiemus asfaltuoti pernai panaudojome 6 mln. litų ir reikėjo sukontroliuoti apie 200 sutarčių”, – teisinosi R.Noreika.
2006 m. komunalininkai rūpinosi darbais, kurių vertė siekė per 60 mln. litų. Tai sudaro apie 15 proc. miesto biudžeto lėšų. Tarp Vidaus audito išvadų minima ir daugiau pažeidimų, kurie padaryti Savivaldybei finansuojant nuo 10 tūkst. litų iki 1,1 mln. litų projektus.