Gražus vasario vardas labai apgaulingas, nes jis gali trumpam pademonstruoti savo stiprybę ir galybę. Vasarį neretai siaučia pūgos, šiurpina šiaurės vėjai, šlapdribos, šalčiai. Temperatūra kartais nukrenta iki 28-33 laipsnių (mėnesio speigo rekordą – 42,9 – meteorologai užfiksavo 1956 metų vasario 1 d. Utenoje), o kartais šis mėnuo pasipuošia žiedais (1493 metais buvo taip šilta, kad sausio ir vasario mėnesiais pradėjo žydėti sodai, suvešėjo pievos, sugrįžę paukščiai susikrovė lizdus).
Šaltas ir sausas vasaris žada labai karštą vasarą (ir priešingai). Jei šį mėnesį bus daug sniego, tai balandį bus daug vandens. Varvekliai mėnesio pabaigoje žada ilgą pavasarį. Jei dažnai snigs ir pustys, liepa bus lietinga. Vėjuotas vasario vidurys žada lietingą rudenį. Mėnesio pabaigoje staiga sustiprėję šalčiai pranašauja greitą pavasarį. Smarkus sniegas rytą, pučiant stipriam vėjui – blogas oras visai dienai. Apsiniaukusiu oru protarpiais sningant, tikėtina, kad artimiausiu laiku orai pagerės.
Vasario 2 d. – Grabnyčios. Pagal šios dienos orus senoliai spręsdavo, kokia bus ateinanti vasara. Jei tą dieną sninga, bus šlapia vasara. Tad bulves pavasarį sodindavo aukštesnėse vietose. Jei diena besniegė, vagas ardavo pakalnėse. Jei per Grabnyčias ant stogų dar daug sniego, tai vasaros pievos bus vešlios ir duos daug puikaus šieno. Per Grabnyčias gilus rogių kelias – žiema dar ilgai bus. Jei katinas per Grabnyčias veržiasi lauk, orai pasitaisys, šaltis atlėgs.