Radijo chuliganams tiesioginis eteris neprieinamas

Tarp radijo klausytojų yra tokia kategorija žmonių, kurie nori, kad ir jų balsą girdėtų tiesioginiame eteryje. Tokie klausytojai griebia telefoną ragelį, renka mėgstamos radijo stoties numerį ir laidų vedėjus atakuoja įkyriais skambučiais bei žinutėmis. Kaip su tokiais įkyruoliais bendrauja laidų vedėjai, mintimis dalijasi skirtingų radijo stočių darbuotojai.

Ar dažnai įkyrūs skambintojai jus atakuoja? Kokiais būdais su jais kovojate?

NEILAS ČIJUNSKAS (radijo stotis „Laluna”, laidų vedėjas): Įkyrių skambučių sulaukiam, kai tiesioginiame eteryje vyksta žaidimas. Bet anksčiau jų būdavo daugiau.

Dirbdami ne vienerius metus, įgijome imunitetą – esame pasiruošę ir nusiteikę, jog tokių skambučių buvo, yra ir bus. Kartais ant įkyruolių pykstu. Bet vėliau suprantu, kad nuotaiką sau gadinu. Tokius žmones stengiamės ignoruoti. Jei paskambinę pradeda juoktis ar klykti, padedam ragelį ir stengiamės į tai nekreipti dėmesio.

JŪRATĖ TAMOŠAUSKYTĖ (radijo stotis „Kelyje”, laidų vedėja): Įkyrių skambintojų maloniu balsu klausiu: „Ar jums kas nors negerai? Norite bendrauti, bet neturite su kuo pasikalbėti?” Skambinantysis sutrinka, o aš jam skiriu dainą. Klausytoją, nesvarbu, koks jis, reikia gerbti.

Gaunu ir nelabai gražių žinučių, į kurias atsakau kultūringai. Tada viskas liaujasi. Tokiems įkyruoliams pykčio nejaučiu – eterio bangomis jie reikalauja mano dėmesio.

Daugiau skambučių ir žinučių sulaukiu iš klausytojų, kurie sako, jog mane myli. Mano darbo pradžia – 11 valanda ryto. Dar net nepradėjusi kalbėti į tiesioginį eterį, jau būnu gavusi gal kokį 10 žinučių. „Labas rytas. Kaip miegojai?” arba „Mes tavęs lauksim” ir panašiai. Yra klausytojų, kurie siunčia dovanas. Kartą nieko neįtardama eteryje prasitariau: „Gerai būtų ananasas.” Išėjau po 10 minučių iš studijos, o ant stalo – ananasas. O kiek apelsinų, nektarinų, arbūzų atneša… Toks dėmesys labai malonus. Bet geriausias darbo įvertinimas šis: „Ačiū už gerą nuotaiką, gerą muziką”. Dirbsiu radijo stotyje, kol sulauksiu bent vieno komplimento per dieną.

ALEKSANDRAS BUROVAS (radijo stotis „Radijas-9”, programų direktorius): „Radijas-9” tiesioginiame eteryje turi mažai žaidimų, todėl nuo įkyrių skambintojų atsiribojame. Kai dirbau kitoje radijo stotyje, kaskart skambindavo šeima, kuri vienoje radijo stotyje buvo laimėjusi skalbimo mašiną, kitoje – baldų komplektą, trečioje – dar kažką. Visą butą susitvarkė dalyvaudami žaidimuose.

Tiesa, „Radijas-9” penktadieniais savo klausytojams, prisiskambinusiems į radijo stotį, dovanoja kvietimus į Dramos ir Muzikinį teatrus, knygyną. Tarp skambintojų yra tokių, kurių balsus jau pažįstame. Jie jau yra gavę dovanų, todėl mandagiai prašome, kad leistų skambinti kitiems.

ROLANDAS BRAŽINSKAS (radijo stotis „Vox Maris”, laidų vedėjas): Įkyrių skambučių sulaukiame iš išgėrusių klausytojų arba pageidaujančių kokios nors dainos. Susidaro įspūdis, kad jie – psichiniai ligoniai, priklausomi nuo radijo stoties. Tokiems klausytojams patekti į tiesioginį eterį sunku. Laidų vedėjai pažįsta eterio chuliganų, tetrokštančių riebiai nusikeikti, balsus.

DMITRIJUS ŠAPILO (radijo stotis „Raduga”, programų direktorius): Per mėnesį būna net keli kartai, kai įkyrių skambučių į radijo stotį padaugėja. Mes, „Radugos” darbuotojai, jau juokaujame, kad tai priklauso nuo mėnulio fazės – per pilnatį suintensyvėja.

Tokius įkyruolius jau pažįstame iš balso. Jei „Radugos” žaidime jis yra ką nors laimėjęs, mandagiai paprašome laukti kitos savaitės ar žaidimo. Su klausytojais stengiamės susitarti draugiškai.

Gal jau esate sudarę „juoduosius” įkyrių skambintojų sąrašus?

NEILAS: Ne, „juodųjų sąrašų” nesudarinėjame. Įkyruolį atpažinę iš balso jam tiesiog neleidžiame kalbėti tiesioginiame eteryje. Taip jie praranda bet kokį norą skambinti į „Laluną”.

JŪRATĖ: O mes turime „juodąjį sąrašą”. Į jį patenka žmonės, atsiuntę po keliasdešimt žinučių. Toks žmogus gauna ir vardą – „negerietis”. Greitai turėsime programą, kuri blokuos nepageidaujamas žinutes. Kol kas jas tik ignoruojame. Šiuo metu „juodajame sąraše” yra apie 20 žmonių.

ALEKSANDRAS: „Radijui-9” kol kas vieneri metai. Esame labai jauni, todėl ir tokio sąrašo sudaryti nespėjome.

Kokio amžiaus klausytojai dažniausiai atakuoja radijo stotis? Ko jie siekia?

NEILAS: Daugiausiai skambina jaunimas. Taip pat ir mergaitės, kurios tyli. Kai į mano klausimą niekas neatsako, iškart pareiškiu: „Taupau tavo pinigus.” Ir dedu ragelį. O piktybiniai skambintojai – moksleiviai nuo 12 iki 15 metų. Jiems skambinimas į „Laluną” – žaidimas po pamokų.

JŪRATĖ: Mano laidos auditorija – nuo 21 iki 50 metų. Skambinantiesiems reikia tik dėmesio. Kartą pabendravusi su žmogumi, kitą dieną galbūt jo neprisiminsiu, bet jis mane – visada. Kiekvieno skambinančiojo balsą pažįstu, o ištikimiausių klausytojų ir mėgstamas dainas prisimenu. Paleidžiu į eterį muzikinį kūrinį ir gaunu žinutę: „Ačiū”, arba šypsenėlę. Kartais paskambina žmonės ir sako: „Pasakei nusišypsok, o aš sėdžiu ir šypsausi kaip kvailys”. Va, kokia eterio galia!

ALEKSANDRAS: Daugiausiai skambina nesubrendęs jaunimas – nuo 20 iki 25 metų. Savo rytinę laidą pradedu 6 valandą, ir tokį ankstyvą metą jau man skambina. Manau, kad numerį radijo stoties surenka tie žmonės, kurie savo kompanijoje jau nebeturi pašnekovų arba prieš kitus nori pasirodyti, kad radijas transliuos jo pageidaujamą kūrinį. Alkoholis daro savo.

ROLANDAS: Prisiskambinti į radijo stotį mėgsta vaikai, bet yra ir įkyrių suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vienas klausytojas man skambindavo ir prašydavo, kad surasčiau jam darbą. Savo problemomis žmonės nori pasidalinti su kitais.

ARŪNAS VISMANTAS (radijo stotis „Vox Maris”, direktorius): Kartą buvo linksmas atvejis. Kaskart, kai radijo stoties eteryje buvo perskaitomi horoskopai, mums paskambindavo viena klausytoja, kuri teigdavo, kad pamiršome pristatyti vieną zodiako ženklą. Laidos vedėjas, supratęs, kad moteriškei ne viskas gerai, sužinojo psichiatrinės ligoninės telefono numerį. Paskambinus moteriškei, jis padiktavo naująjį telefono numerį, kad ji galėtų sužinoti išsamų savo horoskopą. Daugiau skambučių nebesulaukėme.

DMITRIJUS: Mums skambina klausytojai, kurių amžius apie 40 metų. Jie įkyri su pretenzijomis, savomis problemomis, kurias, jų nuomone, radijas turėtų spręsti.

Ar iš klausytojų sulaukiate grasinimų, priekaištų, prisipažinimų, kad myli, staigmenų, pasiūlymų susitikti?

NEILAS: Pasiūlymų susitikti nesulaukiu. Grasinimų buvo, bet tai – girtų žmonių paistalai. Dažniausiai grasina jauni ar neišsiauklėję klausytojai, kuriems atrodo, kad, prisiskambinę į eterį, jie – karaliai. Iš esmės tai – tiesa. Bet jei tu eini su pagaliu, tai ir tave sutiks su pagaliu.

JŪRATĖ: Prisipažinimų, kad myli, sulaukiu daug – per dieną gal tris kartus. Būna ir pasiūlymų susitikti. Manau, kad klausytojai yra įsimylėję mano balsą. Dėmesio sulaukiu ir iš vyresnio amžiaus žmonių. Kai jie vyksta į užsienį, klausia, kokių dovanų parvežti. Grįžę rašo žinutes, jog pasiilgo, jog malonu ir vėl girdėti mano balsą ir t.t.

ALEKSANDRAS: Grasinimų iš klausytojų nesulaukiame. Mes pateikiame teisingą, patikrintą informaciją, todėl atsiliepimai apie laidas yra geri. Mūsų klausytojai – vyresnio amžiaus žmonės, kurie skambina ir dėkoja arba nori ką nors sužinoti. Kartais, išsakydami kitokią nuomonę, sulaukiam net valdininkų priekaištų.

DMITRIJUS: Nepatenkinti klausytojai gąsdina, jog skųsis į Savivaldybę, nes leidžiame prastą muziką. Daug sulaukiame ir padėkos skambučių, atneša dovanų – tortai, šampanas, saldainiai. Tokios smulkmenos kelia nuotaiką ir praskaidrina visą darbo dieną.

Jurgita Gižaitė

„VAkarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.