Garsioji byla virsta farsu

Nesibaigiančios kaltinamųjų ligos – egzaminas ryžtingai nusiteikusiam teismui

Į vakarykštį, jau ketvirtą per du mėnesius, bandymą iš esmės pradėti nagrinėti skandalingąją eurų klastotojų bylą pagaliau susirinko visi advokatai, tačiau vėl trūko vieno kaltinamojo.

Kad tai buvo dar vienas namų darbo siurprizas, liudijo tai, jog vakar pirmą kartą į šios bylos posėdžius atvyko ir ją teismui rengę Generalinės prokuratūros prokurorai, ankstesniais atvejais išvakarėse sužinodavę apie proceso dalyvių ligas ir neatvykdavę į numatytus posėdžius.

Teisėja tapo medikų įkaite

Ir vakar į teismo posėdį vėlavusi teisėja Svetlana Jurgaitienė susirinkusiesiems guodėsi, likus vos pusvalandžiui iki posėdžio pradžios, buvus informuota, kad į ligoninę paguldytas kaltinamasis Vitalijus Okunevas.

Šeštadienį greitoji medicinos pagalba pristatė jį į Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Gastroenterologijos skyrių. Diagnozė – ūmus kraujavimas iš žarnyno.

Teisėja teigė bandžiusi prieš teismo posėdį sužinoti kažką konkrečiau, tačiau bergždžiai.

„Kadangi nepriklausau paciento artimųjų ratui ir turbūt niekada nepriklausysiu, medikai, teigdami, kad laikosi įstatymų, atsisakė su manimi kalbėtis”, – ironizavo teisėja, atsidūrusi žurnalistų, pastaruoju metu vis dažniau atsimušančių į tokias sunkiai įveikiamas sienas, kailyje. – Pasiteiravau, galbūt V.Okunevas jau galės dalyvauti kitame teismo posėdyje, kuris numatytas trečiadienį, tačiau vietoj atsakymo padėtas telefono ragelis.” Esant tokiai nežiniai, nuspręsta vėl daryti šioje niekaip nepradedamoje nagrinėti byloje savaitės pertrauką.

Kaip jau rašyta, ankstesnės priverstinės pertraukos buvo susijusios su dviejų advokatų neatvykimu į posėdį – motyvuota užimtumu.

Po to KMUK gydėsi kitas kaltinamasis – Romanas Tretjakovas, ir išrašytas iš ligoninės negalėjęs dalyvauti teismo posėdžiuose dėl būtinybės tuo pačiu metu vaikščioti į paskirtas reabilitacines procedūras. Paraleliai su juo sirgo ir kito kaltinamojo advokatas.

Šios bylos užkulisiuose vis rimčiau svarstoma, ar nepradėti dėl šių nesibaigiančių ligų maratono, surijusio jau 6 iš 26 iki vasaros suplanuotų šios 62 tomų bylos posėdžius, pradėti skirti ekspertizes.

Jų tikslas būtų išsiaiškinti, ar nesimuliuojama. Įtarimams pasitvirtinus, būtų pagrindas keisti kardomąsias priemones. Kaip jau rašyta, šiuo metu suimtųjų byloje nėra.

Teisiamųjų suole – ne visi

Po didelį atgarsį net ir už Lietuvos ribų turėjusios 2004-ųjų lapkričio 6-osios operacijos, kai buvo šturmuota buvusiame Dailės kombinate veikusi pogrindinė spaustuvė bei atliktos kratos dar keliais Žaliakalnio bei Žemųjų Šančių adresais, kur ant atspausdintų netikrų eurų ruošinių buvo dedami padirbinėjami apsaugos elementai, buvo suimta 11 šiandien į teisiamųjų suolą pasodintų asmenų.

Ilgiausiam laikui – net 5-iems mėnesiams Dainius Skorobogatovas, turintis Hanso pravardę. Kaip jau rašyta, tą savaitgalį buvo sulaikyta 13 asmenų.

Į teisiamųjų suolą šiandien pasodinta 16, tačiau, redakcijos duomenimis, – dar ne visi.

Pavyzdžiui, padirbtų eurų šimtinių realizavimu įtariamas Edvardas Rimkevičius, pažeidęs ikiteisminio metu jam skirtą švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, sugebėjo nuo pareigūnų pabėgti. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu išskirtas į atskirą.

Šiuo metu E.Rimkevičius sulaikytas Vokietijoje už kitus nusikaltimus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra išdavusi Europos arešto orderį dėl jo išdavimo Lietuvai.

Dar vienas asmuo, galimai dalyvavęs pirmųjų eurų klastočių gamyboje, vykdytoje buvusiame Radijo gamyklos pastate Savanorių prospekte, suspėjo dar prieš 2004-ųjų lapkričio 6-osios operaciją išvykti į Londoną.

Dar dviem buvusiems šios bylos įtariamiesiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Vienas iš jų – UAB „Kropsas”, kurios veiklos pobūdis – reklamos ir poligrafijos paslaugos, savininkas bei direktorius kartu.

Šioje bendrovėje eurų klastotojai spausdino jų nusikalstamai veiklai reikalingas specialias plėves su eurų simboliais.

Nustatyta, kad bendrovės savininkas, leidęs per pažįstamus pasinaudoti jo įranga, su šios nusikalstamos grupuotės veikla nebuvo susijęs.

Įtarimai buvo pateikti ir pareigūnui

Antras asmuo, kuriam šioje byloje buvo pateiktas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas – buvęs Kauno policijos bei Kauno apskrities mokesčių inspekcijos pareigūnas.

Nustatyta, kad vienas iš pagrindinių eurų klastojimo organizatorių laikomas R.Tretjakovas ne kartą jo prašė su tarnyba susijusių paslaugų.

Buvęs pareigūnas prisipažino, kad prašomas savo vaikystės draugo R.Tretjakovo, ne kartą nustatinėjo, kam priklauso pastarojo įtarimą sukėlę prie namų stovintys automobiliai.

Patikrinus per „Regitros” duomenų bazę, paaiškėjo, kad tokių automobilių, registruotų tokiais valstybiniais numeriais nėra.

„Tai gali būti operatyvinių tarnybų automobiliai”, – dalijosi savo žiniomis su vaikystės draugu pareigūnas.

Jis prisipažino vykdęs panašius R.Tretjakovo užsakymus ir dirbdamas Kauno vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų prieš asmenį skyriuje inspektoriumi (jame bedirbant sprogdintas pareigūno automobilis), ir vėliau – užimdamas Kauno apskrities mokesčių inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas. Iš pastarųjų jis išėjo savo noru iš karto po 2004-ųjų lapkričio 6-osios operacijos.

Kaip šios skandalingos operacijos fone teigė policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, jo pavaldiniai rinko įkalčius, kad galėtų surengti lemiamą minėtos spaustuvės bei kitų ta pačia nusikalstama veikla susijusių objektų šturmą, apie dvejus metus.

Nusikalstamos grupuotės organizavimu bei vadovavimu jai kaltinami Ignotas Inčirauskas bei R.Tretjakovas naudojo ne vieną konspiracinę priemonę. Viena iš jų – pradedant gaminti kiekvieną naują klastočių partiją visiems nusikalstamo proceso dalyviams buvo išdalijami nauji mobiliojo ryšio telefonai su naujomis SIM kortelėmis – bendrauti tarpusavyje.

Kartą jau išsisuko

Vakarykštį bandymą pradėti nagrinėti bylą iš esmės sužlugdęs V.Okunevas – taip pat R.Tretjakovo vaikystės draugas. Jiedu bendraklasiai. Tačiau į netikrų eurų gamybą jis įsijungė vėliau už daugumą kitų. Tiesiog kartą atėjęs pas D.Skorobogatovą į dirbtuves išgerti eilinio puslitrio, sugėrovo neberado, tačiau aptiko susinervinusius bendrus, kuriuos spaudė užsakymo terminai.

Vėliau D.Skorobogatovas pasirodė, tačiau visiškai girtas. Vietoj jo tąnakt kalandravimo staklėmis ploninti iki reikiamo storio padirbtų eurų banknotus pasisiūlė V.Okunevas.

Nuo to laiko jis buvo D.Skorobogatovo porininku. V.Okunevui pateiktas kaltinimas dalyvavus minėtos grupuotės veikloje apie metus – atliekant jam priskirtą tam tikrą užduotį, gaminus didelį kiekį padirbtų 100 nominalo eurų banknotų. Prokurorai suskaičiavo, kad už tai jis gavo ne mažesnį kaip 60 tūkst. litų neteisėtą atlygį.

V.Okunevas kaltinamas 2001-aisiais su šios grupuotės branduoliu padirbinėjęs ir 50-ies JAV dolerių banknotus.

Bylos užkulisiuose kalbama, kad V.Okunevą, kaip ir R.Tretjakovą, bylai pasiekus teismą užklupusios ligos gali būti susijusios su ryšiais medikų pasaulyje. Vienoje iš Kauno poliklinikų gydytoja dirba R.Tretjakovo mama.

Prieš pat bylos perdavimą teismui R.Tretjakovas pradėjo keisti anksčiau duotus parodymus – neva jis nevadovavo šiai nusikalstamai grupuotei ir nekoordinavo jos veiklos. Neva jo funkcija buvo tik realizuoti falsifikatus.

Tokius R.Tretjakovo „patikslinimus” tyrėjai įvertino kaip bandymą sumenkinti savo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, siekiant už tai švelnesnės bausmės. Tačiau ir vakar šiam kaltinamajam teisme skirta daugiau dėmesio nei daugeliui kitų.

Generalinė prokuratūra pateikė atsakymą į praėjusį kartą R.Tretjakovo advokato Vytauto Sirvydžio iškeltą klausimą: ar galima jo ginamąjį antrą kartą teisti už tą patį, jeigu galimai už tai jį jau nuteisė Vokietijos teismas?

Kaip jau rašyta, advokatas panoro grįžti prie R.Tretjakovo sulaikymo 2004-ųjų balandį Frankfurto prie Maino oro uoste – poilsinės kelionės su bendrais į Kubą metu, ant vietiniuose prekybos centruose į apyvartą paleistų padirbtų eurų šimtinių aptikus jo pirštų atspaudus.

Prokurorai pateikė iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautą raštą, jog tų pačių metų rugsėjį ši byla nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.

Paaiškėjo, kad tada išsisukti R.Tretjakovui padėjo Lietuvos teisėsaugininkai, informavę kolegas Vokietijoje, jog tuo metu, kai klastotės buvo paleistos į apyvartą, įtariamasis turėjo būti Lietuvoje – nėra duomenų, kad jis būtų kirtęs Lietuvos valstybės sieną.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Garsioji byla virsta farsu"

  1. k.

    ką pasakyti- gėda turėti tokį sūnų,vyrą ,tėvą ir pan

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.