Elkimės saugiai šaltuoju metų laiku

Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gyventojams rekomenduoja, kaip elgtis žiemą, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių ir šalti orai, sniegas, pūgos kuo mažiau pakenktų kasdieninei veiklai.

Pasiruoškime maisto, kuro ir vandens atsargų

Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir tokia padėtis gali sukelti pavojų gyvybei. Jeigu per pūgą važiuodami automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.

Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.

Laiku pasirūpinkime krosnimis ir šildytuvais

Kita aktuali tema šaltuoju metų laiku – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą jungti iškart kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpasis jungimas, dėl kurio dažnai kyla gaisrų. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeidami iš namų būtinai išjunkite.

Nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais. Prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti krosnį, išvalyti dūmtraukius. Gaisrų namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai, kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti lapą skardos arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų, kitų degių medžiagų džiovinti, laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rekomenduoja įsigyti ir gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Pirmoji pagalba nušalėliui

Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų, rankų pirštai, pėdos. Lengvai nušalusį žmogų pirmiausia reikia sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu turi sąmonę, duoti šilto gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu. Kai nušalimas sunkus, nukentėjėlį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, pravartu jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Laikykitės atsargumo taisyklių ant ledo

Šaltuoju metų laiku pavojai tyko ir ant ledo. Ledas tvirtas, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm – toks jau išlaiko žmogų. Tačiau kad ledas išlaikytų grupę žmonių, turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšalusios medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jei yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vandens, nedelsdami grįžkite į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, atsisekite jų tvirtinamąsias detales, kad prireikus greitai nusimestumėte nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.

Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Eidami aplenkite vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos, nes po sniegu ledas visada plonesnis.

Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, čia ledas silpnesnis, jame gali būti trūkių. Ledas labai pavojingas ir per atodrėkius. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai – nepalikite jų be priežiūros.

Kaip gelbėtis ir padėti skęstančiajam

Jei vis dėlto atsitiko nelaimė – įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo reikia užšliaužti plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite plačiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipę ant kranto bėkite, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam skubantys į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus sparčiai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įluš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo šliaužti kuo toliau nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau pristatyti į šiltą vietą. Čia ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų rūpintis savo sveikata ir saugumu, taip pat atkreipia įvairių organizacijų ir įmonių vadovų dėmesį, kad jie imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių užtikrindami saugią savo darbuotojų veiklą šaltuoju metų laiku.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.