Viena tris mažamečius vaikus auginanti klaipėdietė tąsoma po teismus, kad įrodytų, jog teisėtai gavo valdišką butą.
Vakar vyko net šeštas teismo posėdis, tačiau byla taip ir nebaigta nagrinėti.
Pavertė sandėliu
Jolantai Valdajevai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija dviejų kambarių butą skyrė prieš metus. Tokiam sprendimui pritarė ir savivaldybė.
Tačiau skirtą butą sandėliuku pavertusios taip pat daugiavaikės klaipėdietės Nijolės Daračienės nei savivaldybė, nei bendrija negali priversti įsileisti kaimynę.
„Jau geriau savivaldybėje man būtų pasakę, kad neturi ko pasiūlyti. Tuomet būčiau nurimusi ir nesitąsiusi po teismus”, – sakė J.Valdajeva.
Taip ji apibūdino daugiau nei prieš metus vykusį susitikimą su mero pavaduotoju Vidmantu Plečkaičiu.
Nors susitikime buvo pasakyta, kad savivaldybė tuščių socialinių butų neturi, tačiau pasiūlyta galimybė kraustytis į Rumpiškės gatvėje esantį daugiabutį namą.
Jį panaudos sutartimi savivaldybė yra perdavusi Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijai.
J.Valdajevai ir jos trims vaikams buvo pasiūlyta apsigyventi dviejų kambarių bute.
Juo ir greta esančiu taip pat dvie-jų kambarių butu naudojosi penkis vaikus auginanti N.Daračienė. Tačiau J.Valdajevai skirtas butas buvo beveik netinkamas gyventi, jame buvo priversta įvairaus šlamšto.
Tuo įsitikino ir V.Plečkaitis, nes jis pasirašė tai įrodantį aktą.
Nepaisant to, pernai sausio 31 dieną J.Valdajeva ir Daugiavaikių šeimų bendrija pasirašė sutartį, kuria remiantis sandėliu paverstas butas moteriai buvo skirtas.
„Maniau, kad susitvarkysiu ir ramiai su vaikais galėsime gyventi. Deja, iki šiol ten negyvenau nė dienos”, – skundėsi J.Valdajeva.
Į butą neįleidžia
Moteris jai skirtame bute pasikeitė duris ir ėmėsi tvarkytis. Tačiau kaimynystėje gyvenanti N.Daračienė jos nebeįsileido.
Moterų konfliktus ne kartą sprendė ir policija. Situacija žinoma ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
„Tame bute tikrai buvo labai didelė netvarka. Todėl mūsų tarnyba taip pat palaikė sprendimą, kad tas plotas būtų skirtas J.Valdajevai. Ji galėtų įsikurti ir gyventi. Mūsų nuostata paprasta – kuo daugiau daugiavaikių šeimų turi turėti socialinius būstus”, – sakė tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
N.Daračienė teigė, kad J.Valdajeva nori įsikraustyti savavališkai.
„Pripažįstu, jog, vicemerui apžiūrint butą, jame tikrai buvo sukrautos statybinės medžiagos. Tačiau dabar susitvarkėme. Viename kambaryje gyvena dukra, kitame – sūnus”, – sakė N.Daračienė.
Tačiau vakar tame bute apsilankę „Klaipėdos” žurnalistai išvydo tik vieną sutvarkytą kambarį. Kitame pūpsojo didžiulės krūvos dėžių, buvo šalta.
Numatyta, kad Daugiavaikių šeimų bendrijai skirtame name gali gyventi tik bendrijos narės. N.Daračienė pripažino, kad pernai iš bendrijos ji pasitraukė.
G.Aurylienės teigimu, N.Daračienė išties kategoriškai atsisako ne į savo butą įleisti gyventi J.Valdajevą ir jos vaikus. N.Daračienė įvairioms institucijos rašė skundus, kad ją kėsinasi iškeldinti.
Šeimininkai iškeldina
Gavusi palaiminimą apsigyventi Rumpiškės gatvėje esančiame name, J.Valdajeva pranešė buto, kurį nuomojosi Tulpių gatvėje, šeimininkei, kad netrukus išsikraustys.
„Šeimininkė ėmė pardavinėti tą butą, tačiau apie išsikraustymą iki šiol negali būti nė minties. Todėl ji kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų mane su vaikais iškraustyti. Laimei, ginčą baigėme taikos sutartimi. Ja remiantis, turėjau išsikraustyti sausio pirmąją ir nežinau, kas bus toliau”, – kalbėjo J.Valdajeva.
Norėdama įsikraustyti į jai skirtą butą, J.Valdajeva pernai balandį kreipėsi ir į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Tuo pat metu į teismą kreipėsi ir Daugiavaikių šeimų bendrija.
Ji prašė teismo, kad šis sumažintų N.Daračienei gyvenamąjį plotą. Kitaip tariant, nustatytų, kad ji gali gyventi dviejų kambarių bute, o ne užimti du butus.
Tačiau iki šiol teismo sprendimo nėra. Vakar vykęs posėdis buvo jau šeštasis, tačiau byla nebaigta nagrinėti. Kitas posėdis vyks vasario 15 dieną.
J.Valdajeva teismo prašo pripažinti, kad ji teisiškai gali gyventi jai skirtame bute.
Kol bus išspręstas teisminis bendrijos ir N.Daračienės ginčas, J.Valdajevos bylos nagrinėjimas sustabdytas.
Vienas motyvų, kodėl stringa bylos nagrinėjimas, – vaikų teisės.
„Tačiau N.Daračienės nesiekiame iškeldinti. Tegul ji gyvena tame dviejų kambarių bute, o kitame leidžia įsikurti man. Nejaugi mano vaikų teisės neegzistuoja?” – klausė J.Valdajeva.
Ji augina keturiolikmetį sūnų, aštuonerių ir septynerių metukų dukrytes.
„Spaus per moralę”
„Nežinau, kaip išspręsti šį konfliktą”, – atvirai prisipažino mero pavaduotojas V.Plečkaitis.
Jo teigimu, kadangi namas panaudos sutartimi yra perduotas Daugiavaikių šeimų bendrijai, tai savivaldybė neturi galių įsikišti.
Ar negalima panaudos sutarties nutraukti?
„Įmanoma, tačiau kaip tuomet nustatyti, kodėl tame name gyvena kitos šeimos”, – teigė V.Plečkaitis.
Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis – „spausti ant moralės”. Arba laukti teismo nutarties, kuri gali būti palanki J.Valdajevai.
„Tuomet prisijungtų kitos struktūros. Pavyzdžiui, policija, antstoliai. Tik tada J.Valdajeva ir jos vaikai galėtų ramiai gyventi tame bute”, – sakė V.Plečkaitis.
Visos Rumpiškės gatvės name gyvenančios šeimos laukia eilės, kad joms būtų skirtas socialinis būstas.
V.Plečkaičio teigimu, kai visos šeimos bus iškraustytos, tas namas arba bus nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas, arba bus suformuotas ir parduotas sklypas.