Sinoptikai pranašauja, kad šį mėnesį sugrįš tikroji žiema. Jei taip atsitiktų – pavasario teks dar plaukti. O jei vasaris bus šiltas, tai, pasak senolių išminties, pavasaris bus su šalnomis.
Apie pavasario orus senoliai spręsdavo ir iš mėnesio antrosios dienos: jei vasario antrąją šviečia saulė, tai – pavasaris bus šiltas ir gražus, jei diena apsiniaukusi – vėlyvas ir šaltas.
Koks iš tiesų bus vasaris, sužinosime netrukus, o dabar reikėtų užbaigti žiemos darbus ir laukti pavasario.
Sodininkui
Artėja medelių genėjimo metas, reikia pasirūpinti įrankiais, įsigyti sodo tepalo.
Pats laikas pagalvoti ir apie tai, kokius vaismedžius ar vaiskrūmius šiemet sodinsite savo soduose ar sodybose. Parenkite planelį, kaip juos išdėstysite, kad jiems būtų palankios sąlygos augti, o jums – jaukus kampelis pailsėti jų pavėsyje.
Susikalkite dėžių vaisiams laikyti, grotelių vaismedžių kamienams apjuosti.
Pradėkite skiepyti
Jei iš rudens buvo pasiruošta krūmelių ir medelių poskiepių ir skiepūglių, juos jau galite atsinešti iš rūsio, nuplauti ir kruopščiai nušluostyti skudurėliu.
Skiepijant labai svarbu poskiepius ir skiepūglius parinkti taip, kad jie būtų vienodo storio – kad poskiepio storumas sutaptų su įskiepio storumu (galima skiepyti ir į poskiepio šaknį). Skiepijama taip: pirmiausia labai aštriu peiliu nupjauti nuožulniai, po to įskelti tiek įskiepį, tiek poskiepį. Poskiepio liežuvėlis turi patekti į įskiepio plyšį, ir atvirkščiai. Abiejų žievės irgi turi sutapti. Tada skiepus apriškite elastinga plėvele, sudėkite į dėžes ir susluoksniuokite su durpėmis ar pjuvenomis. Dėžes savaitę palaikykite šiltoje patalpoje, kad poskiepis suaugtų su įskiepiu. Tada išneškite į vėsų ir drėgną rūsį ir ten, kartkartėmis palaistydami, kad neišdžiūtų, palaikykite iki pavasario.
Saugote vaismedžius, kad neapgraužtų
Artėjant pavasariui žvėreliams stinga maisto, todėl jie skuba į sodybas. Pavasarėjant daugiausiai žalos sodams pridaro kiškiai. Tad vasarį sodininkas turi būti ypač budrus. Už tvoros pameskite šakelių, vasarą surištų šluotų ir šieno, kad žvėreliai nesibrautų į sodą ir negraužtų medelių. Į drenažo ar kitokius vamzdelius įdėkite jauko pelėms ir žiurkėms, nes jos apgraužia jaunų medelių pašaknius. Jei yra sniego, atšilus orams apie medelius jį sumindykite. Taip sunaikinsite ir graužikų urvus.
Nubalinkite vaismedžius
Jeigu iš rudens medeliai nebuvo balinti, antroje vasario pusėje balinkite suaugusius vaismedžius. Balinkite medelius nešaltą dieną. Balinti reikia kamienus ir storesnes šakas. Nubalinti medeliai geriau atspindi saulės spindulius, mažiau reaguoja į temperatūros svyravimus, netrūkinėja jų žievė.
Balinti galima specialiu skiediniu (būna sodininkų parduotuvėse). Ūkininkai balinimo tirpalo gali pasigaminti ir patys. Į kibirą kalkių reikia įpilti 2 litrus lieso pieno, pridėti apie 250 g kazeino arba silikatinių klijų ir įdėti šiek tiek ūkiško muilo.
Daržininkui
Pats laikas pasirūpinti įvairiausiomis daržovių sėklomis. Nepamirškite įsigyti prieskoninių augalų sėklų, tokių kaip kalendros, baziliko, raudonėlio, gelsvės, citrininės melisos. Patikrinkite ir turimų, pačių surinktų sėklų, daigumą.
Peržiūrėkite, kaip rūsyje laikosi bulvės ir daržovės. Pradėjusias gesti – perrinkite ir išmeskite.
Raukite žiemoti paliktus porus.
Įsigykite polietileno plėvelės vasariniams šiltnamiams, pasigaminkite kuoliukų pomidorams pririšti.
Pradėkite ruošti inspektus
Vasario antroje pusėje pradėkite ruošti ankstyvuosius inspektus. Vieno lango inspektui reikia apie 70 kg arklių ar 90 kg karvių mėšlo. Geriau įkaista tiesiog iš tvarto atvežtas mėšlas. Jis kraunamas laisvai, kad patektų oras. Be mėšlo, inspektams šildyti tinka medžio pjuvenos arba lapai. Prikraukite inspekto dėžę ir tuoj pat uždenkite langais. Nakčiai juos dar galima pridengti kokia nors šilumą izoliuojančia medžiaga. Kad neaugtų grybai ir nekilnotų daigų, inspekto paviršių apibarstykite medžio pelenais (po 1kg į 1 kv. m ) arba kalkėmis (0,3 kg į 1 kv. m ). Tada užberkite 15-20 cm žemių mišinio (lygiomis dalimis velėninės ar daržo žemės bei mėšlo pūdinio ar komposto).
Sodinkite sodinukus, sėkite žalumynus
Į daigyklas pasėkite pomidorų, agurkų, salierų, paprikų, žiedinių ir ankstyvųjų kopūstų, svogūnų ir porų, kad turėtumėte savo daigų atėjus pavasariui. Žieminiuose šiltnamiuose pasodinkite ankstyvųjų pomidorų, agurkų bei paprikų daigų. Kartu pasisėkite ridikėlių, salotų, svogūnų ropelių ir kitų ankstyvųjų daržovių.
Svogūnų ropeles, norint apsaugoti nuo netikrosios miltligės, kekinio puvinio, prieš sodinimą parą palaikykite 40 laipsnių temperatūroje.
Žalumynus auginkite ant palangės
Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite nuosavo sklypelio, žalumyninių daržovių galite užsiauginti ir ant palangės. Į daigyklas pasėkite žalumynų: lapinių salierų, pavasarinių svogūnų, porų, laiškinių česnakų, lapinių ir šakninių ridikėlių, petražolių (ilgai dygsta), baziliko, rozmarino, salotų, krapų ar kitų mėgstamų prieskoninių daržovių bei dekoratyvinių balkono pomidorų ir paprikų sėklų, palaistykite ir pastatykite šiltai (tamsesnėje vietoje arčiau radiatorių). Sėkloms sudygus daigelius statykite ant šviesesnių ir šiltesnių palangių (geriausia tinka rytinės ir pietinės). Paaugus tikriesiems lapeliams išretinkite ir persodinkite į lovelius ar vazonėlius.
Daiginkite grūdus ir pupeles maistui
Pavasarėjant visiems pradeda stingti vitaminų, nes daugelis daržovių savo gerąsias savybes išsaugo tik iki vasario, todėl mitybą galima paįvairinti pačių išdaigintais grūdais ar pupelėmis.
Maistui daiginti galima kviečius, žirnius, lęšius, pupeles. Daiginti reikia žemo puslitrinio stiklainio (po vieną kiekvienai daigų rūšiai), plono medvilninio ar muslino audinio, drungno vandens. Į stiklainį įberkite saują sėklų, užpilkite du tris šaukštus (kad apsemtų sėklas) minėto vandens, stiklainį uždenkite audiniu, apspauskite gumele ir palaikykite per naktį. Rytą vandenį nukoškite per audinį. Kitą dieną dar įpilkite truputį vandens ir sėklas pakratykite, tada vėl nupilkite vandenį. Tą patį kartokite tris keturias dienas.
Po kiek laiko sėklos išsipučia, ima leisti daigelius (jei yra supuvusių, indą reikia atidaryti ir jas išrinkti). Maždaug po penkių dienų taip padaigintas sėklas jau galima valgyti. Atsargiai, kad nepažeistume daigų, sudygusias sėklas išberkite iš stiklainio į dubenėlį ir apdžiovinkite, gamindami salotas, įdėkite jų į kitus patiekalus.
Gėlininkui
Jei yra sniego, tai nuo spygliuočių ir kitų dekoratyvinių krūmų, jį nupurtykite.
Patikrinkite, kaip žiemoja daugiametės ir svogūninės gėlės.
Aplink vertingesnius krūmus ir daugiametes gėles, svogūninių gėlių lysves, rožių krūmų kerus apmindžiokite sniegą, kad neprieitų graužikai, o jeigu jie jau įsikūrė, padėkite užnuodyto jauko.
Skiepykite rožes
Jeigu iš rudens pasiruošėte poskiepių, galite pradėti skiepyti rožes. Poskiepiai iš rūsio atnešami į šiltnamį ir sudedami į drėgnas pjuvenas po stelažais. Po 3-4 savaičių (mėnesio pabaigoje) iš pjuvenų jie išimami ir pradedami skiepyti. Skiepijame patalpoje kambario temperatūroje. Įskiepyti kereliai išnešami į 20 laipsnių šilumos patalpą ir laikomi drėgnose pjuvenose. Po 12-15 dienų įskiepiai prigyja ir pradeda augti. Ūgliams išaugus iki 3-5 cm, persodinkite juos į vazonėlius.
Rūpinkitės kambarinėmis gėlėmis
Kambarines gėles nuo sauso oro apsaugosite ant radiatorių padėję drėkintuvus.
Prabudusias ir pradėjusias sparčiau augti – persodinkite.
Jei iš rudens į vazonėlius buvote pasisodinę pavasarinių gėlių (baltųjų narcizų, tulpių) svogūnėlių ir laikėte juos tamsiame rūsyje, tai atneškite į šviesesnę ir vėsesnę vietą. Tačiau į kambarį įneškite tik tada, kai susiformuos pumpurai.
Genėkite ir dauginkite gėles
Baigia ilsėtis ir pradeda leisti ūglius pelargonijos. Jas reikia nugenėti ir visiškai nupjauti silpnas šakas, kad išaugtų žemi kereliai. Po trijų savaičių pelargonijas reikia persodinti į vidutinio sunkumo trąšią, puveningą žemę. Persodinant ilgas šaknis galima nupjauti. Pradėjus augti, reikia tręšti kas savaitę mineralinių trąšų mišiniu.
Nupjautus begonijų ūglius galima dauginti. Dauginimui ūgliai pjaunami tuoj po bambliu, 5-10 cm ilgio, be žiedpumpurių ir, pašalinus apatinius lapus bei žvynus, po vieną sodinami į mažą vazonėlį. Ūgliai įsišaknija šviesioje, šiltoje ir drėgnoje vietoje per kelias savaites. Tada jas galima pastatyti saulėtoje vietoje. Vietoje komposto pelargonijos šakelę galima įmerkti į stiklainį su vandeniu ir pasodinti tik tada, kai ji išleis šaknis.
Kad motininės chrizantemos pradėtų leisti ūglius, patalpos, kuriose jos žiemoja, temperatūrą pakelkite iki 12 laipsnių ir gausiai palaistykite. Jos pradės sparčiai augti ir kovo mėnesį jau bus galima bus jas įšaknyti.