Vakar likus valandai iki vidurnakčio Klaipėdos dangų nušvietęs fejerverkas paskelbė tris dienas trukusios Jūros šventės pabaigą.
Klaipėdiečių manymu, tai buvo viena įspūdingiausių švenčių.
Policijos pareigūnai teigė, jog, palyginti su ankstesniais metais, šventė kriminogenine prasme buvo pati ramiausia.
Į gatves budėti išėjo visi policijos pareigūnai – net ir tie, kurie paprastai dirba kabinetuose.
Neužfiksuota nė vieno sunkaus nusikaltimo – netgi vagysčių buvo mažiau nei paprastomis dienomis.
Savaitgalį į ligonines pristatyta per dešimt žmonių. Daugiausia jų – per muštynes nukentėję apgirtę paaugliai ir vyrai.
Pasiteisino sumanymas Jūros šventės metu miesto centre ir senamiestyje uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, supilstytais į stiklinę tarą. Gatvėse nesimėtė pavojingų stiklo duženų.
Valstybė šventės neremia
Manoma, jog šįmet Jūros šventėje dalyvavo bemaž pusė milijono žmonių – per 200 tūkst. gyventojų turinti Klaipėda sulaukė antra tiek svečių.
Jų būtų buvę dar daugiau, jeigu ne sinoptikų žadėti prasti orai.
Nors prognozės ir pasitvirtino, kartais nulyjantis lietus šventinės nuotaikos nesugadino, o senamiestyje nuo ryto iki vakaro bangavo žmonių jūra.
Visi galėjo rasti ką veikti pagal amžių ir poreikius – per tris dienas uostamiestyje įvyko daugiau kaip šimtas įvairiausių renginių.
Jūros šventė jau tapo didžiausia ir spalvingiausia nacionaline fiesta, visi jos renginiai – nemokami, tačiau klaipėdiečiams ją tenka rengti savo ir rėmėjų jėgomis, nesitikint valstybės paramos.
Jūros šventėje laivų netrūko
Šiemetė Jūros šventė „Buriuok į Klaipėdą!” pagaliau persikėlė arčiau vandens – į Kruizinių laivų terminalą, kur nuo ryto iki vakaro vyko įvairiausi renginiai, buvo pilna žmonių ir laivų.
Penktadienį čia vienu metu lyg specialiai buvo prisišvartavę net trys kruiziniai laineriai.
Šeštadienio vidurdienį į Baltijos jūrą nuleisti vainikų žuvusiems jūrininkams išplaukė trisdešimties laivų flotilė.
Prie Lietuvos karinių pajėgų, Klaipėdos jūrų uosto, pasieniečių laivų prisijungė į uostamiestį atplaukę istoriniai burlaiviai iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos.
Danės upėje pirmąkart surengta mažųjų laivų paroda – naujas reiškinys Lietuvos marinistinėje kultūroje.
Čia buvo eksponuojamos ne tik mūsų šalyje gaminamos paprastos medinės ir guminės valtys, bet ir šimtus tūkstančių litų kainuojantys kateriai.
Pasigedo rūkytų žuvų
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tradicinę puotą šventės svečiams ir rėmėjams šį kartą surengė Lietuvos jūrų muziejaus kieme, šalia kanaluose plaukiojančių ruonių.
Tarp svečių buvo ir šiuo metu Nidoje atostogaujantis premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina.
Danės upės krantinėje įsikūrusioje tautodailininkų mugėje visas dienas būriavosi minios žmonių.
Čia iš visos Lietuvos suvažiavo daugiau kaip 400 tautodailininkų, savo dirbinius atgabeno meistrai iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos.
Už prekybos vietą sumokėję 80-360 litų tautodailininkai iš pradžių skundėsi, kad dauguma žmonių tik žvalgosi ir mažai perka, bet vėliau nebesigailėjo atvykę.
Visas dienas ilgiausia eilė driekėsi prie penkių grūdų košės paviljono. Atvykėliai skundėsi, kad negali rasti rūkytų žuvų.
Daug darbo turėjo gatvėse dirbę dailininkai. Vienas jų tvirtino vien per šeštadienį nupiešęs daugiau kaip penkis šimtus šaržų.
Svajonės nuplaukė butelyje
Šventės mecenatė – alaus darykla „Švyturys” Danės krantinę pavertė šviečiančių žiburių krantine.
Pirmąją šventės dieną „Meridiano” burlaivyje vairaratį trumpam perėmė kapitono uniforma pasipuošęs dainininkas Edmundas Kučinskas.
Jis ne tik dainavo, bet ir surinko ant popieriaus surašytas klaipėdiečių bei šventės svečių svajones. Jos buvo sudėtos į didžiulį butelį, kuris per laivo bortą nusviestas į Danės upę.
Išgerta mažiau alaus
Nors gatvėse buvo pilna laikinų barų, alaus per savaitgalį išgerta gerokai mažiau negu ankstesniais metais, kai šventės metu būdavo šilti orai.
Miesto centre bei senamiestyje linksmybės aprimdavo tiktai po vidurnakčio.
Trečią valandą į gatves išvažiuodavo specialiosios tarnybos – iki septintos ryto jos vėl būdavo švarios.
Vienintelė vis dar išliekanti problema – tualetai. Nors šįmet buvo pastatyti 127 biotualetai, prie jų nuolat driekėsi eilės.
Aušra Pilaitienė