Tituluotos istorijos staigmenos

Carinės Rusijos himno autoriaus kunigaikščio Aleksejaus Lvovo, palaidoto Pažaislyje, giminės šaknys glūdi penkioliktojo amžiaus Lietuvoje

Į Kauną iš Barnaulo (Rusija) atvykęs Vladimiras Lvovas aplankė savo garsiojo giminaičio – kunigaikščio Aleksejaus Lvovo – bei savo tėvų kapus Vilniaus Saltoniškių kapinėse, domėjosi Romainių dvaro palivarku, kuriame ilgokai pas dukrą gyveno carinės Rusijos himno autorius. V.Lvovas atsivežė į Lietuvą trumputę savo giminės istoriją, kurią parašė jo tėvas Olegas Lvovas, gimęs Varėnos rajone.

Susituokė Sibire

Vladimiras Lvovas į Lietuvą atvažiuoja ne pirmą kartą. Anksčiau jis lankydavosi pas tėvus, Eleną ir Olegą Lvovus, gyvenusius ir gimusius Lietuvoje. Be to, dirbdamas Barnaulo mokslinio tyrimo institute direktoriaus pavaduotoju, atvažiuodavo komandiruočių į Kauną, į Maisto institutą, kuriame lankėsi ir šios viešnagės į Lietuvą metu.

V.Lvovo mama Elena Jakobaitė (jos tėvas Antanas Jakobas buvo kilęs iš Žemaitijos) į Sibirą buvo išvežta iš Kauno, kuriame buvo baigusi gimnaziją. „Nors mano tėvai, grįžę iš Sibiro, apsigyveno Vilniuje, tačiau mama visą laiką ilgėjosi Kauno, kur gyveno jos vaikystės draugės. Tad aš jai čia nupirkau butą, kad ji galėtų dažniau atvažiuoti į Kauną. Dabar šis butas praverčia ir man, kai atvykstu į Lietuvą”, – aiškino Vladimiras Lvovas.

Pašnekovas tvirtino ir dabar nesuprantąs, kodėl vargingai gyvenusi Jakobų šeima su vaikais buvo išvežta į Sibirą, į Barnaulą Altajaus krašte. Likimas lėmė, kad ten jaunoji Elena Jakobaitė susipažino su garsios Rusijoje bajorų Lvovų giminės atstovu Olegu, taip pat su tėvais ištremtu į Sibirą iš Lietuvos, ir tapo jo žmona. Būtent Barnaule ir gimė šiomis dienomis Kaune viešėjęs Vladimiras.

Gyveno Alytaus rajono dvare

Olegas Lvovas (Vladimiro tėvas) su tėvais į Sibirą buvo išvežtas iš Lietuvos, kur Alytaus rajone Lvovai turėjo savo dvarą. Kita šeimos ištrėmimo priežastis galėjo būti ta, kad O.Lvovo tėvas buvo Rusijos caro, Denikino ir Vrangelio armijų papulkininkis, emigravęs iš Rusijos 1920 metais ir kurį laiką gyvenęs Prancūzijoje bei Belgijoje. Vienas šio garsaus tremtinio sūnus, Olegas, Barnaule vedė Eleną Jakobaitę.

Kaunietė Danutė Endziulaitytė (jos tėvas buvo tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras), praėjusi lagerių baisumus, apie penkerius metus gyveno tremtyje Barnaule kartu su savo klasės drauge Elena Jakobaite bei jos vyru Olegu Lvovu. Anot D.Endziulaitytės, Olegas pasižymėjo geru humoru, dėstė fiziką vietos technikume, laisvalaikiu daug skaitė, rinko drugelius ir jų kolekciją padovanojo vietos muziejui, o savo bajoriška kilme niekada nesigyrė. Tiesa, pasakojo apie tėvų dvarą Alytaus rajone, kuriame buvo apsistojęs Napoleonas – apie tai bylojo atminimo lenta. Sovietmečiu dvaras buvo visai nuniokotas.

„Elena ir Olegas Lvovai į Lietuvą grįžo apie 1960-uosius metus ir įsikūrė Vilniuje. E.Lvova labai norėjo gyventi Kaune, kur buvo nemaža jos klasės draugių. Po kurio laiko sūnus Vladimiras nupirko jai čia butą”, – pasakojo D.Endziulaitytė, dalyvavusi neseniai mirusių Elenos ir Olego laidotuvėse.

Lvovų šeima, matyt, gyveno uždarai, nes, pavyzdžiui Olego Lvovo laidotuvėse dalyvavo vos keli žmonės. Tuo tarpu Barnaule O.Lvovo kolegos pedagogai, sužinoję apie jo mirtį, gausiai susirinko cerkvėje pasimelsti už mirusįjį.

D.Endziulaitytė tvirtino, kad Lvovai buvo dosnūs žmonės – gausiai apdovanodavę, gavę siuntinius iš Prancūzijoje gyvenusių giminaičių. Be to, Olegas Lvovas buvo neblogas kulinaras ir visuomet pavaišindavo juos aplankyti atvažiavusią Danutę savo paruoštais koldūnais.

Giminės šaknys – Lietuvoje

Olego Lvovo archyvuose surinkti duomenys byloja, kad pirmasis šios giminės atstovas buvo išeivis iš Lietuvos, kuris XV amžiuje pateko pas didįjį Tverės kunigaikštį Ivaną Michailovičių. Pavardę Lvov giminė gavo XVI amžiuje.

Vienas carinės Rusijos himno autoriaus Aleksejaus Lvovo brolių yra Vladimiro proprosenelis, o prosenelis buvo generolas, 1855-1856 m. dalyvavęs žygyje į Turkiją. Išėjęs į atsargą tapo Minsko, Vilniaus ir dar vienos gubernijos bei Belovežo girios vyriausiuoju girininku. Jis nusipirko Vilniaus gubernijoje dvarą ir sukūrė šeimą. Vienas iš jo vaikų, Rostislavas, užaugino daug sūnų, tarp kurių buvo ir Olegas – Vladimiro tėvas. Taip Lvovų giminė, apsukusi istorijos ratą, vėl grįžo į Lietuvą.

Dalis Vladimiro Lvovo giminaičių gyvena ir dirba JAV, kur užkopė aukštais karjeros laiptais. Vladimiro žmona yra rusė, kilusi iš Maskvos, iš kurios su šeima buvo ištremta į Barnaulą.

Vladimiras Lvovas, turintis du sūnus, išėjęs į pensiją, norėtų grįžti į Lietuvą, kurioje gimė jo tėvai, gyveno ir palaidotas garsus jo giminaitis kunigaikštis Aleksejus Lvovas. Beje, išskyrus carinės Rusijos himno autorių, visi kiti Lvovų giminės yra bajorų kilmės (Vladimiras Lvovas yra Rusijos bajorų sąjungos narys), nes Aleksejui Lvovui caro suteiktas kunigaikščio titulas yra nepaveldimas.

Romainių dvaro ir palivarko įdomybės

Kadangi Olegas Lvovas niekada nieko nepasakojo sūnums apie paskutinius kunigaikščio Aleksejaus Lvovo gyvenimo metus Romainių dvare, tai Vladimiras Lvovas iki šiol net neįtarė, kad Kauno pakraštyje yra tokia garsi dvarvietė.

Senieji dvaro rūmai buvo pastatyti apie XVI a. Jie suklestėjo XVIII a., valdant Simonui Siručiui. Į rūmus vedė prabangūs marmuriniai laiptai, salės buvo išpuoštos freskomis. Čia buvo įrengtos vonios, centrinis šildymas karštu garu, o krosnių kokliai papuošti Lietuvos valdovų goreljefais, scenomis iš krašto praeities. Manoma, kad viename rūsyje buvo įrengtas kalėjimas baudžiauninkams.

Iš Siručių dvarą paveldėjo Prozorai. Vienas jų, Mauricijus, artimai draugavo su Adomu Mickevičiumi, kuris ne kartą lankėsi šiame dvare. Po 1831 m. sukilimo dvarą įsigijo Adomas Medekša, o po 30 metų čia jau šeimininkavo Raudondvario dvarininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius. Po žmonos mirties jis išvyko į užsienį ir dvarą patikėjo valdyti Baleckiui, o už dviejų kilometrų buvusį dvaro palivarką išnuomojo kitam žmogui. Jam mirus, B.H.Tiškevičiaus sūnus palivarką pardavė carinės armijos pulkininkui A.Vakseliui, kuris, kaip tvirtinama, buvo vedęs Aleksiejaus Lvovo dukrą (jos vardo Vladimiras Lvovas nežino). Prieškario spaudoje buvo rašoma, kad būtent pas dukrą paskutinius gyvenimo metus praleido carinės Rusijos himno autorius. Prano Juozapavičiaus surinktoje kraštotyrinėje medžiagoje pavyko aptikti žinią, kad po Pirmojo pasaulinio karo A.Vakselis paskendo Nemune netoli Veliuonos, kur buvo jo dvaras (jį dabar prižiūri Kanadoje gyvenanti Vakselių palikuonė). A.Vakselio kapo Pažaislio vienuolyne aptikti nepavyko.

Atsikūrusi Lietuvos valstybė Romainių dvarą pardavė generolui J.Galvydžiui – Bikauskui, o palivarką su apgriuvusiais pastatais išnuomojo Draugijos kovai su tuberkulioze Kauno skyriui. Čia 1936 m. po didelio remonto buvo atidaryta Tuberkuliozės ligoninė.

Virginija Skučaitė