Pietų Afrikos Respublikoje Zigmantą Benjaminą Kazakevičių stebino skurdžių kvartalai, „įdarbinti” sliekai, gepardų rezervuaras
Afrikoje kas 30 sekundžių iš bado miršta vaikas. Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius dar ir dabar sunkiai suvokia šią kraupią statistiką. Kaip ir negali pamiršti kilometrų kilometrais besitęsiančių lūšnynų vaizdų.
Konferencija – įspūdinguose rūmuose
„Įdomiau buvo paglostyti gyvą gepardą”, – šyptelėjo Z.B.Kazakevičius, neseniai grįžęs iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR), kur dalyvavo Stebėtojų komiteto posėdyje bei Vakarų iškyšulio plėtros konferencijoje ir pamatė bei išgirdo ne turistams skirtus vaizdus bei skaičius.
Abu renginiai vyko Keiptauno marmuru dekoruotomis sienomis bei vietinių menininkų juodojo medžio rankų darbo pano papuoštame milžiniškame tarptautinių suvažiavimų centre, kuris grožiu, pasak Z.B.Kazakevičiaus, pranoksta Maskvos kongresų rūmus.
„Pertraukų metu 1200 konferencijos dalyvių kava ir užkandžiais buvo vaišinami įspūdingoje salėje, kuri savo dydžiu priminė Kauno sporto halę”, – lygino Kauno apskrities viršininkas.
Konferencijoje daug diskutuota apie kovą su skurdu Afrikoje, energetiką, klimato pokyčius, vandens ir atliekų tvarkymą.
„Vėl kelta novatoriškumo problema, – stebinančius statistikos faktus minėjo Zigmantas B.Kazakevičius. – Jei viso pasaulio gyventojai sirgtų pirkimo manija taip, kaip išsivysčiusių šalių žmonės, jiems su visais daiktais prireiktų trijų Žemių!”
Pabučiavo ministrę
Vokiečių kalba su Vakarų iškyšulio provincijos premjeru Ebrahimu Rasulu bendravęs Z.B.Kazakevičius prisipažino, kad pirmą kartą teko dalyvauti priėmime, kur buvo pateiktas tik mineralinis vanduo ir sultys.
„Ten gyvena labai daug musulmonų, – priežastį nurodė kaunietis. – Tiesa, kelias musulmones sugundžiau… vynu”.
Degustuojant afrikietiškus vynus kelios moterys, musulmonės, prie taurių net neprisilietė.
Viena jų, PAR Vakarų kranto aplinkos ministrė, prisipažino, kad vyno yra ragavusi, tačiau tyliai pašnabždėjo: kaip reaguos kitos musulmonės?
„Dievas vienas, tik skirtingais vardais, – tuomet kitoms musulmonėms tarė Z.B.Kazakevičius. – Krikščionys vyną gali gerti, gal ir jūs paragautumėte? Jei jūs paragausite, tai ir ministrė pabandys. Po bučkį dovanosiu”.
Ministrė gurkštelėjo, kitos moterys vyno lyžtelėjo, apskrities viršininkas pakštelėjo ministrei į skruostą. Tačiau vėliau apskrities viršininkas pastebėjo, kad moterų taurės buvo beveik tuščios.
Vakarais vaikščioti nepatartina
PAR kontrastai? Įspūdingi prekybos centrai, parduotuvės, turtuolių kvartalai ir skurdžių lūšnynai – trobelės suręstos iš skardos, lentų, kartono ir kitų atliekų. Taip gyvena net 1,8 milijono iš 4,2 milijono PAR Vakarų iškyšulio gyventojų.
Iš tokios lūšnos į Jungtinių Tautų organizacijos pastatytus 25 kvadratinių metrų ploto namelius su saulės baterijomis perkeltas čiabuvis jaučiasi it karalius. Namelyje telpa miegamasis, virtuvėlė su stalu, kėdutėmis bei orkaite, įprastas unitazas ir iš betono išlietas dubuo – „vonia”.
„Beje, ten mačiau labai mažai senų žmonių, vėliau sužinojome, kad Afrikoje vidutinė gyvenimo trukmė – 42 metai, – paaiškino apskrities viršininkas. – Ir manoma, kad kai kuriose Afrikos šalyse šis skaičius sumažės iki 30 metų!”
Z.B.Kazakevičius neslėpė, kad vakarais į miestą eiti pasivaikščioti nedrįso: „Mus perspėjo, kad gatvėje ar tarpuvartėje pakels už pažastų, o atgal pastatys be batų. Ir tai – geriausiu atveju”.
Pajuokavus, ar sužavėjo afrikietės, Z.B.Kazakevičius papurtė galvą: „Nepatiko jų svoris apatinėje kūno dalyje. Jei lyginsime su indonezietėmis, kur teko būti prieš kelerius metus, tos šalies moterys – figūringos ir labai gražios. Ne tik stiuardesės atrodo kaip modeliai”.
Žvėrį glostė kaip katę
Kaunietis stebėjosi, kad vietiniai gyventojai bando pragyventi net iš „Coca Cola”, „Sprite”, „Fanta” ar kitų gėrimų skardinių. Jie iš antrinių žaliavų sugeba pasiūti rankines, skryneles, apyrankes ir po kelis litus kainuojančius papuošalus.
„Ne, nepirkau, – nusijuokė Kauno apskrities viršininkas. – Lietuvoje tai atrodytų labai neįprastai”.
Taip pat buvo galima stebėti, kaip „įdarbinami” sliekai: „Jie apgyvendinami senoje, subadytoje padangoje ir rausdamiesi išskiria itin vertingas trąšas gėlėms”.
Įdomus vaizdas matėsi kylant vertikaliu keltu į kalną: „Po kojomis miesto namai iš kilometro aukščio atrodė kaip degtukų dėžutės”.
Neišdildomą įspūdį Z.B.Kazakevičiui paliko ir apsilankymas šiuo metu jau nykstančių greičiausių žemės gyvūnų gepardų rezervate.
„Rezervuare augina ir globoja gepardus našlaičius, – apsilankymą egzotiškoje vietoje prisiminė Kauno apskrities viršininkas. – Iš viso – kelis šimtus. Tai ramus gyvūnas, tad jį galima kaip katę paglostyti. Tiesa, prieš įeinant į rezervuarą gavome žetoną, kad už pasekmes atsakome patys. Ir perspėjo jokiu būdu gepardui neatsukti nugaros. Ir ką? Glosčiau, bet atsitraukiau atatupstas…”
Darius Sėlenis