Atitrūkti nuo kasdienybės ir patirti nepakartojamų įspūdžių galima ir dairantis į dangaus kūnus
Lietuvoje populiarėja netradicinis laisvalaikio praleidimo būdas – stebėti žvaigždes. Būrelis entuziastų šia bacila užkrečia vis daugiau žmonių. Šiemet sostinėje susikūręs astronomų mėgėjų klubas „Albireo” kiekvieną giedrą trečiadienį kviečia visus miestelėnus ir atvykėlius į Katedros aikštę praleisti vakarą palinkus prie teleskopų ar žiūronų. Stebint Saulę, Mėnulį ir kitas planetas galima patirti nepakartojamų įspūdžių.
Marsas priartės prie Žemės
Neseniai internete pasirodė informacija, kad rugpjūčio mėnesį galėsime stebėti ypatingą astronominį reiškinį – Marso planeta prie Žemės priartės tiek, kad ją galėsime aiškiai matyti be jokių prietaisų. Sakoma, kad toks fenomenas labai retas, pasitaikantis kartą per keletą ar net keliasdešimt tūkstančių metų, todėl reikėtų nepraleisti progos juo pasigėrėti. Tačiau kur dairytis Marso ir kada?
Astronomų klubo „Albireo” įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kilikevičius sako, kad jo, žiniomis, artimiausia Marso opozicija laukiama ne rugpjūčio pabaigoje, o spalio 30 dieną. Tada ši planeta atsidurs arčiausiai Žemės, todėl bus gerai matoma. Pašnekovo nuomone, tai nėra koks nors ypatingai išskirtinis įvykis, nes didžioji Marso opozicija buvo stebima prieš dvejus metus, 2003 metų rugpjūčio 27 dieną.
Tokią informaciją pateikia ir NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija). Jos pranešime sakoma, jog prieš kelerius metus buvo tikimasi, kad Marsas būtent šiemet atsidurs arčiausiai žemės, tačiau tai nepasitvirtino. Arčiausiai mūsų Raudonoji planeta buvo 2003 metais.
Tuomet Marsas, matuojant astronominiais vienetais, buvo priartėjęs prie Žemės per 37 šio vieneto šimtąsias dalis. Šiemet spalio 30-ąją atstumas nuo Marso iki Žemės sieks 46 astronominio vieneto šimtąsias dalis. Pasak M.Kilikevičiaus, Marsas atsiduria arčiausiai Žemės orbitos kas dveji metai, nes tiek trunka šios planetos metai. Iš tiesų tuomet jis tampa gana ryškiai matomas plika akimi, išryškėja jo rausva spalva.
Tačiau žinovas pataria jį stebėti bent jau pro žiūronus, o dar geriau – pro teleskopą. Tuomet galima įžvelgti daugiau įdomių detalių, kad ir ašigalio sniego kepurę, kraterius, bandyti surasti vietą, kur nusileido amerikiečių „Apollo 11”. Geriau bus matoma raudona spalva, kuri lėmė tai, kad ši planeta buvo pavadinta karo dievo Marso vardu.
„Mūsų klubas visus norinčiuosius pakvies stebėti šio reiškinio. Juolab kad tam bus palankios sąlygos. Spalio pabaigoje Marsas tekės apie 6 valandą ir apie vidurnaktį jau bus pakankamai aukštai pakilęs, kad jį būtų galima stebėti virš miesto pastatų”, – sako klubo vadovas.
Susidomėjimas auga
Astronomijos mėgėjai ir šiaip romantikai kiekvieną trečiadienį, jei tik giedra, 19 valandą renkasi Katedros aikštėje. Prieš savaitę susirinkusieji stebėjo Saulę, kurioje tuo metu buvo matoma ypač daug dėmių. „Saulė atrodė visa strazdanota, nuberta dešimtimis dėmių. Tai retas reiškinys, nes laikoma, kad šiuo metu saulės aktyvumas yra mažiausias”, – aiškina M.Kilikevičius.
Kai kada stebėtojų susirenka kelios dešimtys, tačiau prieš keletą savaičių klubo vadovas buvo apstulbintas pamatęs bemaž 100 miesto gyventojų, panorusių pasigėrėti dangaus kūnais. Neseniai susikūrusiame klube „Albireo” kol kas yra tik apie 13 narių, tačiau besidominčiųjų šia originalia ir prasminga laisvalaikio praleidimo forma gretos auga. Yra nemažai žmonių, kurie nė vieno trečiadienio nepraleidžia.
„Jau yra grupė nuolatinių šių vakarų dalyvių, su kuriais spėjome susidraugauti, susipažinti. Žmonės ateina ne tik stebėti planetų ir žvaigždžių, įdomių astronominių reiškinių, bet ir pabendrauti, atsineša vaisių, uogų, visus vaišina”, – pasakoja M.Kilikevičius.
Iki birželio vidurio buvo gerai matomas Saturnas ir jo žiedai, juostuotas Jupiteris ir jo palydovai. Birželio 27 dieną buvo stebima Merkurijaus ir Veneros konjunkcija. Šiuo metu tuoj pat po saulėlydžio dar gerai matoma Venera bei Jupiteris, tačiau naktys vis tamsėja.
Be to, astronomijos fanai ir visi besidomintieji kartkartėmis pakviečiami į klubo kartu su Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorija joje organizuojamas „Žvaigždžių naktis”. Į šį renginį, kurio metu stebimi dangaus kūnai, reiškiniai, išmokstama naudotis technika, išeinamas astronomijos pradžiamokslis, paprastai susirenka astronomijos mėgėjai iš visos Lietuvos – ir patyrusieji, ir naujokai.
Po šių naktų klubo nariai dalijosi įspūdžiais, kad „skraido padebesiuose ir nepraprastai sunku nusileisti ant žemės, į įprastą aplinką”. Artimiausią „Žvaigždžių naktį” planuojama surengti spalio mėnesį. Astronomijos mėgėjai rugpjūčio viduryje rengiasi į Latviją, kur vyks Baltijos šalių astronomijos festivalis.
Pomėgis tapo verslu
Vienas iš klubo įkūrėjų M.Kilikevičius astronomija susidomėjo dar paauglystėje. „Romantika mane visuomet traukė. O astronomijos liga užsikrėčiau būdamas kokių 12 ar 13 metų. Prisimenu, kad viskas prasidėjo nuo knygutės, kuri vadinosi lyg ir „Kosmosas tavo namuose”, pagal kurią pats pasidariau teleskopą iš akinių stiklo”, – pasakoja M.Kilikevičius.
Vėliau visa tai lyg ir atitolo. Tačiau dangumi ir tuo, kas jame vyksta, jis domėjosi visą laiką. Turėdamas laisvo laiko stebėdavo jį pro žiūronus. Tačiau prieš metus pašnekovas vėl „susirgo” žvaigždžių liga. Kartu su bendraminčiais pradėjo prekiauti teleskopais, jų įranga, įsteigė teleskopų saloną.
Tada gimė ir klubo idėja. Ji tarsi savaime ėmė formuotis prie salono, kur vakarais ėmė rinktis astronomijos entuziastai gerti arbatos, šnekėtis. Praėjus šiek tiek laiko, nuspręsta veiklą įteisinti.
Klubo nariu gali tapti kiekvienas, kuriam nesvetima romantika, kuris nori pamiršti kasdienybės rūpesčius, atsikratyti darbe patiriamos įtampos žvalgydamasis į žvaigždes. Žvilgsnis į planetas, galaktikas, žvaigždes yra puiki atsipalaidavimo, prasminga laiko praleidimo forma ir jauniems, ir pagyvenusiems, suteikianti įsimintinų įspūdžių, leidžianti sužinoti daug įdomių dalykų.
Giedrė Budvytienė