Sakoma, jog šokis – tai paslėpta mūsų sielos kalba, kuria nuo seniausių laikų žmonija mokosi kalbėti
Žmogaus prigimtyje užkoduoti vidiniai impulsai lėmė, jog geru šokėju nebūtinai reikia gimti – juo galima tapti! Tereikia išlaisvinti savo emocijas, drąsą, atrasti savyje pasitikėjimo ir nė nepajusite, kaip šokio sūkuryje ištirps visi rūpesčiai…
Šokių revoliucija?
Sostinės šokių klubų vadovai lyg susitarę tvirtina, jog po „Lietuvos šokių dešimtuko” jų sales užplūdo didesnis norinčiųjų šokti skaičius. Šokių vadovas Tomas Petreikis, vieno pirmųjų šokių klubų įkūrėjas, sako, jog jaunimo aktyvumas išaugo beveik dvigubai! Galbūt tai šokių revoliucijos Lietuvoje pradžia? Šokių centro „Dileksa” direktorė Jelena Aleksandravičienė tikina, kad didesnio mūsų tautiečių susidomėjimo šokiu buvo galima tikėtis: „Vakarų Europoje ir JAV „šokių dešimtukai” vyksta jau seniai, todėl puikiai žinojome, kad jie anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvą. Čia tebuvo laiko klausimas, todėl mūsų centro šokių vadovai seniai yra pasiruošę priimti visus susidomėjusiuosius šokio menu.”
T.Petreikis stebisi lietuvių užsidegimu išmokti judėti, tačiau nėra linkęs dabartinio susidomėjimo vadinti bumu ar šokių revoliucija. „Šokėjų arba norinčiųjų jais tapti Lietuvoje tikrai niekada netrūko. Galbūt žmonės po „Lietuvos šokių dešimtuko” įgijo daugiau pasitikėjimo ir drąsos. Pavyzdžiui, visai neseniai sulaukėme Trakų gyventojų prašymo atsiųsti savo šokių mokytoją į jų miestą. Žmonės net patys salę surado!”, – džiaugiasi T.Petreikis.
Šokite savo malonumui!
Septynioliktąjį gyvavimo sezoną skaičiuojanti T.Petreikio šokių studija „išaugino” jau ne vieną tūkstantį šokančių vilniečių. Pašnekovas tikina, kad jų studijos tikslas – išmokyti žmones šokti Per pasilinksminimą. „Mums svarbu, kad pas mus atėję žmonės išmoktų šokti šventėje, per pobūvį ar kitokius pasilinksminimus. Žinia, atsiranda ir tokių šokėjų-mėgėjų, kurie siekia šokio aukštumų ir laimėjimų. Pagal visas tarptautines šokių tradicijas šiuos šokėjus vadiname „medalistais”, nes jų tikslas – ne pramoga ar malonumas, o sportiniai laimėjimai”, – sako šokių vadovas T.Petreikis.
Šokių centro „Dileksa” direktorė J.Aleksandravičienė mano, kad profesionaliai šokti dažniausiai nuo mažų dienų ruošiami vaikai, o suaugusieji ateina šokti turėdami visai kitus tikslus: vieni nori atsipalaiduoti, kiti pabendrauti su bendraminčiais ar išmokti sušokti savo vestuvinį valsą, pašokdinti damas per pokylį.
Tradicijų puoselėjimas
Be abejo, jei išmokote dailiai suktis valso ar rumbos ritmu, norisi, jog jūsų laimėjimai būtų pastebėti ir įvertinti. Pasak T.Petreikio, kiekvienai šokių studijai yra būtina turėti ir puoselėti savas tradicijas. T.Petreikio šokių studijoje nauji šokėjai pradedami mokyti pagal pasaulinę šokių programą, kurią sudaro lėtas valsas, Vienos valsas, tango, fokstrotas, kvikstepas, samba, rumba, ča ča, džaivas ir pasodoblis. Po 10 užsiėmimų šokėjams yra rengiamas pirmasis šokių vakaras. Be to, šokių salėse švenčiami Naujieji metai, Valentino diena, Užgavėnės ir kiti šokių pokyliai. Tokie šokių vakarėliai leidžia ne tik pasitikrinti šokių žinias, bet ir savo sugebėjimus parodyti draugams ar artimiesiems.
Šokių centras „Dileksa” paskutinio užsiėmimų mėnesio penktadienį savo šokėjėliams organizuoja šokių vakarą, kuriame skanaujamas vynas, poros smagiai sukasi šokio ir muzikos sūkuryje. Patiems mažiausiems „Dileksos” šokėjams rengiamas „Funny test” vakarėlis, kai vaikai už gražų šokį po truputį renka dėlionės detales. „Vaikus labai svarbu motyvuoti ir džiaugtis jų laimėjimais. Dažnai sukviečiame tėvelius, kad vaikai turėtų kuo pasigirti ir parodyti, ką išmoko”, – sako J.Aleksandravičienė.
Visi porom, aš be poros…
Esate nepataisomas individualistas, o gal paprasčiausiai negalite rasti sau partnerio? Tokiu atveju tikrai nereikėtų nukabinti nosies, nes beveik visi šokių centrai pasirūpino vienišais šokėjais. Pasak T.Petreikio, be partnerio gali būti šokami linijiniai šokiai bei didelio susidomėjimo sulaukę „Solo Latino” – aistringi Lotynų Amerikos šokiai, tik šokami ne poroje, bet po vieną. „Dileksos” direktorė J.Aleksandravičienė pastebi ir pranašumų šokti vienam: „Šokyje, kaip ir gyvenime – partneriai kartais neatitinka, nepavyksta susišokti. Tada šokti vienam – tikra palaima – nereikia prie nieko derintis, sukandus dantis pykti dėl numindytų kojų, atsiranda daugiau laisvės improvizuoti saviraiškai”, – tikina J.Aleksandravičienė. Šokių vadovas T.Petreikis juokauja, jog dažniausiai poroje iniciatyvą parodo moteris ir „atitempia” savo draugą ar vyrą. Tačiau ilgainiui net ir pačių pasyviausių vyrų širdis ir kūnus užburia šokio magija. „Siekiame, kad vyras poroje sugebėtų išsaugoti intymumą. Toks paprotys suteikia vyrui iniciatyvos, moteriai – pagarbos”, – įsitikinęs T.Petreikis.
Į šokių salę – net 80-ies!
Kai kurių tautų atstovams šokis yra įaugęs į kraują ir perduodamas genais iš kartos į kartą. Sunku įsivaizduoti argentinietį, nemokantį susukti ugningojo tango… O kaip yra su lietuviais? Juk mes dažniau vadinami dainų, o ne šokių tauta. Ir T.Petreikis, ir J.Aleksandravičienė vienbalsiai sutarė, jog lietuvis yra ypač imlus šokėjas, greitai perprantantis šokių subtilybes. Šokių salėse neretai apsilanko ir užsieniečių, kurie, palyginti su mūsų tautiečiais, sunkiau išmoksta judesių kombinacijas. Svarbiausia, pasak T.Petreikio, yra noras ir pasitikėjimas savimi. Tada šokio aistra akimirksniu gali užvaldyti jūsų kūną, taigi nė nepajusite, kaip šokio judesy ištirpsta laikas. Troškimą šokti galima maldyti ir senatvėje. „Pas mus studijoje yra ne viena senyvų šokėjų pora. Kai kuriems iš jų jau daugiau kaip po 70 metų, bet juda ne ką prasčiau nei jaunimėlis. Gyvenimiška patirtis irgi padeda stipriau pajusti šokio galią. Į judesio išraišką iš tiesų telpa visas gyvenimas”, – sako T.Petreikis.