Monserato vienuolynas aukštai kalnuose (apie 80 km nuo Barselonos, Ispanijoje, Katalonijos provincijoje) – vieta, kur jaučia pareigą ir būtinybę apsilankyti kiekvienas katalonas. Nenuostabu, kad čia traukia ir daugybė turistų – kasmet šią šventą katalonams vietą aplanko apie 2 mln. žmonių.
Į Monserato kalną iš kiekvieno kurorto organizuojamos ekskursijos, atvykti galima ir tiesioginiu traukiniu iš Barselonos. Iš tolo ant stačių uolų matyti įspūdingi pastatai. Vienuolyno ansamblis kartu su Monserato kalno gamtos parku yra vienas svarbiausių Katalonijos kultūros ir dvasinių centrų.
1000 automobilių kasdien
Pakilti iki vienuolyno ansamblio, esančio 725 m aukštyje, galima jau šimtą metų veikiančiu keltuvu. Kursuoja ir turistiniai traukinukai. Keltis savo automobiliu neapsimoka, nes valanda stovėjimo aikštelėje šalia vienuolyno – 10 eurų. Tad dažniausiai turistiniai autobusai, užvežę grupę į kalną, leidžiasi atgal ir tik po keleto valandų vėl vyksta jos pasiimti. Kasdien į kalną užvažiuoja apie 1000 automobilių. Status asfaltuotas kelias iki vienuolyno vingiuoja net 9 km, tačiau teko matyti ir tokių atkaklių keliautojų, kurie į viršų mynė dviračiu.
Vienuolių namai – atviri
Iš pradžių vienuolyno teritorija neatrodo panaši į dvasinės ramybės ieškančių vienuolių buveinę – visur zuja turistai. Jiems čia įrengta erdvi savitarnos valgykla, kur šalia kompotų ir sulčių – didelis raudonojo vyno, supilstyto į 250 mililitrų buteliukus, pasirinkimas. Daugybėje parduotuvėlių prekiaujama įvairiausiais suvenyrais. Turistų itin mėgstamas „Monserato” likeris, gaminamas pagal vienuolių receptą iš šio kalno žolelių. O Juodosios Monserato madonos – Dievo Motinos, dėl kurios šis kalnas ir tapo šventuoju, statulėlė štampuojama ant įvariausių daiktų – net ant alaus atidarytuvų…
80 čia gyvenančių vienuolių dieną neišvysite, jie užsidarę turistams neprieinamose patalpose, tačiau ištisas dienas savo teritoriją atvėrę turistams – nuo seno jie pasižadėję remti piligrimystę, dirbti ir melstis. Šie benediktinų vienuoliai – savarankiški, nepriklausomi nuo Vatikano. Įdomi detalė, kad benediktinai neturi tylos įžadų (tik valgydami negali kalbėti).
Turistams čia tikrai yra ką pažiūrėti. Vien ko vertas didelis katalonų dailės muziejus. Nuo seno katalonų dailininkai laikė didele garbe savo paveikslą padovanoti vienuolyno muziejui – visi vertingi darbai yra tik dovanoti. Viena kolekcininkė po mirties šiam muziejui padovanojo 200 vertingų paveikslų. Čia galima išvysti ne tik P.Picasso, M.Caravaggio, Gojos, S.Dali, daugelio Europos dailininkų darbų, bet ir visą salę nuostabių ikonų iš rusų stačiatikių cerkvių, nelegaliai išvežtų dar iš Sovietų Sąjungos.
Vienuolyne sukaupta ir turistams prieinama 300 000 senovinių knygų biblioteka (įvairių žanrų literatūra, ne tik religinė).
Kalnuose galima nakvoti
Aplinkiniai kalnai – gamtinis Monserato parkas, po kurį pakeliauti galima ilgiau apsistojus šalia vienuolyno specialiai turistams įrengtame kukliame viešbutyje (jo celė kainuoja apie 6 eurus). Šalia per kalnus vingiuojančių takelių matyti koplytėlių, suoliukų, kur prisėdus galima pailsėti. Nuo vienuolyno keltuvu galima pakilti net iki paties kalno viršūnės – 1236 m (vienuolynas įsikūręs 725 m aukštyje), sutemus pasimėgauti kalnų tyla…
Kadaise, 888 metais, ispanų karalius benediktinų vienuoliams padovanojo žemę Monserat kalnuose. Iš pradžių jie čia melsdavosi ir medituodavo apsistoję kalnų olose. 1025 metais įkurtas vienuolynas, pastatyti pirmieji pastatai.
Brangiausia vienuolyno relikvija – medinė romaninio stiliaus Dievo Motinos statulėlė, laikoma vienuolyno bažnyčioje. Iki jos nuolat išsirikiavusi milžiniška turistų eilė, mat tikima, kad kiekvienas, prie jos priėjęs ir ranka palietęs, gali tikėtis svajonės, prilygstančios stebuklui, išsipildymo.
Šią medinę statulėlę kadaise piemenys rado šventojoje oloje. Ji buvusi juoda, tad ir praminta Juodąja Monserato madona. Vėliau tiriant paaiškėjo, kad ji buvo išdrožta iš šviesaus medžio, tik nuo laiko patamsėjo (statulėlė išdrožta, kaip spėjama, XII ar XIII amžiuje).
Dabar vienuolyno ansamblis atrodo taip, kaip buvo atstatytas po Napoleono armijos suniokojimo. Tada prancūzai sudegino ir didžią dalį bibliotekos. Ispanų diktatoriaus F.Franco laikais sukauptų intelektualinių darbų nedegino, tik buvo nužudyti keli vienuoliai.
Gieda 50 berniukų
Apsilankius vienuolyno bažnyčioje per vidurdienio Mišias, po jų galima išgirsti nuostabų berniukų choro giedojimą (išskyrus liepą ir rugpjūtį, kai berniukai išvažiuoja atostogų). Kasdien po dvi giesmes jie skiria susirinkusiesiems. Vienuolyne dar nuo XIII amžiaus veikiančiame berniukų chore muzikos ir chorinio dainavimo nuolat mokosi 50 berniukų iš visos Katalonijos. Vaikai čia ir gyvena (kitas pamokas jiems dėsto atvykstantys mokytojai). Tai prestižinis ir pats seniausias berniukų chroras visoje Europoje.
buvau šiame vienuolyne. Patikėkite tikrai gražu. Jei kas poilsiau Ispanijoje, būtinai įsigykite šią ekskursiją. Tik gaila, kad mažai laiko lieka viskam pamatyti, geriausia vis dėlto ten važiuoti pačiam ir su nakvyne; patikėkite, ten yra ką pasižiūrėti, nes pats kalnas yra labai status ir aukštas.