Žaidimai skanaujant tekilą

Bet kuris klubų lankytojas, paklaustas, kokiam gėrimui tinka posakis: „Lyžtelk – gurkštelk – užkąsk“, be abejo, atsakys – tekilai

Šio produkto tiekėjai į mūsų šalį jau ne vienus metus rengia daugybę degustacijų ir žaidimų, moko skanauti tekilą. Sakoma, tai vienas seksualiausių stipriųjų gėrimų. Taigi dabar, artėjant Šv. Valentino dienai, tokių žaidimų tikrai padaugės. Pastaruoju metu Lietuvą pasiekia vis daugiau tekilos rūšių, tad ir vartojama ji skirtingai.

Gėrimo kilmė

Meksikoje tekila žinoma dar nuo actekų laikų. Tekila yra alkoholinis gėrimas, gaminamas iš mėlynųjų agavų (AgaveAzuI). Agava – minkštas augalas, kurio pilkšvai melsvi lapai kartais būna net dešimties pėdų (maždaug 3 metrų) ilgio. Subrendusi agava panaši į didelę tulpę. Išoriniai jos lapai nupjaunami. Sultingas, saldus agavos vaisius, ispaniškai dar vadinamas „pina“, kartais sveria net 75-150 svarų (apie 27-54 kilogramus). Jis smulkiai sukapojamas ir maždaug 24 valandas kaitinamas krosnyje – tai padeda susidaryti sultims. Paskui vaisius dar labiau susmulkinamas ir išspaudžiamos sultys. Jos dviem dienoms paliekamos fermentuotis variniame katile. Tada šių augalų sultys rauginamos ir garinamos. Po daugkartinio distiliavimo tekila pasidaro skaidri, balta, turi didelį kiekį alkoholio.

Šis gėrimas Meksikos teritorijoje pradėtas gaminti daugiau kaip prieš tris šimtus metų. Legendos byloja, kad tekila atsirado griaustiniui trenkus į agavų lauką. Kai žaibas išplėšė agavos šerdį, dar keletą sekundžių degė ugnis. Sukrėsti žmonės pastebėjo, kad iš augalo sunkiasi kvapnus nektaras, ir puolė jį gerti su pagarba ir baime, nes manė, jog tai Dievo dovana.

Pradžioje vietos gyventojai iš agavų gamino alkoholinį gėrimą. Jis buvo vartojamas per šventes arba religines iškilmes. Užkariautojams ispanams šis gėrimas labai patiko. Ispanai jį ėmė gerti iš karvės rago – taip atsirado tradicija pilstyti tekilą į mažas taureles (cabalitto) ir nuryti vienu gurkšniu.

Kad gėrimas būtų vadinamas tekila, jam pagaminti reikia mažiausiai 51 proc. agavų. Be to, tai turi būti daroma Jalisko srityje, kurioje įsikūręs Tekilos miestas. Nuo jo gėrimas ir gavo tokį vardą.

Tekilos rūšys

Pati populiariausia tekilos rūšis yra „Silver“ („Blanco“ dar vadinama „Plata“). Ji būna šviesi arba sidabrinė. Toks gėrimas dar vadinamas neišlaikytu. Distiliuota tekila „Blanco“ pilstoma į butelius gana šviežia, nelaikyta nė 60 dienų.

Tekila „Gold“ („Reposado“) būna jau „pailsėjusi“. Ji nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų laikoma ąžuolo statinėse arba specialiose talpyklose. Dėl to yra turtingesnio skonio ir kvapo – tam turi daug įtakos mediena. Kuo ilgiau gėrimas išlaikytas, tuo jis tamsesnis. „Reposado“ sudaro daugiau kaip 60 proc. visos Meksikoje parduodamos tekilos. Beje, tai buvo pirma išlaikytos tekilos rūšis.

„Anejo“ (brandi) supilstoma į 350 litrų ar mažesnes statines (tik ne didesnes) ir užantspauduojama. Tokia tekila gali stovėti iki aštuonerių ar net dešimties metų, nors tvirtinama, kad optimaliausias laikas – ketveri, penkeri metai. Dažniausiai po ketverių metų gėrimas iš statinių perkošiamas į nerūdijančio plieno talpyklas, nes medinėse gali išgaruoti iki pusės jo tūrio. Dažniausiai „Anejo“ tampa tamsi, o medžio poveikis juntamas dar labiau nei geriant „Reposado“.

„Reserva de casa“, arba „Tipo“, paprastai vadinama aukščiausios rūšies tekila.

Taigi:

SILVER – nebrandinamas gėrimas.

GOLD – geltonos spalvos, brandinamas keletą mėnesių.

REPOSADO – išlaikytas maždaug metus.

ANEJO – išlaikytas trejus metus.

Kaip geriama tekila

Tekila – romantiškų, drąsių žmonių mėgstamas gėrimas, turintis sausą skonį ir suteikiantis jėgos kokteiliams. Vienas populiariausių – „Margarita“ – jau vadinamas klasikiniu. JAV kasmet išgeriama apie 750 mln. „Margaritų“. Europa taip pat neatsilieka. Klasikinis receptas: trys dalys tekilos, viena dalis apelsinų likerio „Cointreau“, viena dalis žaliosios citrinos (laimo) sulčių, ledo kubelių. Viskas suplakama kokteilių maišytuvu. Dabar atsirado gausybė „Margaritos“ variantų – su braškių, ananasų ir kitokiais priedais. Nekinta tik viena sudėtinė dalis – tekila.

Esama daug rūšių tekilos, todėl ją geriant galioja keletas taisyklių. Baltąją populiaru gerti su citrina ir druska. Žaidimas toks: ant išorinės delno pusės reikia užberti šiek tiek druskos ir tos pačios rankos pirštais laikyti griežinėlį citrinos. Tada lyžtelėti druskos, užsiversti taurelę, krimstelėti citrinos. Yra ir seksualesnis variantas, kai druska laižoma nuo merginos peties ar kitos kūno dalies, išgeriama tekila ir užkandama citrina, kurią mergina laiko tarp lūpų. Kaip visada fantazija neturi ribų…

Geriant auksinę (geltonąją) tekilą dabar populiaru užkąsti apelsino griežinėliu, apibertu cinamonu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.