Gamtines dujas naudojančios šilumos tiekimo įmonės nori, kad dujų kainos būtų reguliuojamos visiems vartotojams. Šilumininkai dujų tiekėjams siūlo nustatyti maksimalią 5 proc. pelno maržą.
Politikų konfliktą dėl dujų kainų stebinčios šilumos tiekimo įmonės norėtų, kad dujų kainos būtų reguliuojamos. Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, šilumininkai ne tik pasisako už reguliavimą, bet ir už lygias sąlygas – kad didžiausia dujų tiekėjų pelno marža neviršytų 5 procentų. Tokia pelno marža dabar yra nustatyta šilumos įmonėms.
„Visi uždirba iš galutinio vartotojo, o jie juk visi vienodi. Vartotojai gauna produktą už nustatytą fiksuotą kainą. Tai kodėl dujininkams galima pasiimti didžiausius pelnus mūsų ir vartotojų sąskaita?” – LŽ piktinosi Stasiūnas.
Gamtinių dujų rinką turinčio liberalizuoti įstatymo Seimui nepavyksta priimti jau trejus metus.
Seimas vėl mėgins jį priimti kovo mėnesį, tačiau politikų nuomonės dėl dujų rinkos reguliavimo skiriasi. Šilumininkai viliasi, kad parlamentarai ryšis kainas reguliuoti.
„Mes suinteresuoti, jog kainos būtų kuo mažesnės ir nelabai tikime, kad ėmus reguliuoti dujų tiekėjų pelnus „Gazprom” pakeltų dujų kainą pasienyje”, – sakė „Klaipėdos energijos” direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys.
Jaučiasi užspausti
„Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje su „Gazprom” numatyta, kad įmonė negali taikyti didesnio nei 15 proc. antkainio dujoms. Šiuo metu „Lietuvos dujų” marža yra 14,5 procento. Tuo tarpu kito tiekėjo – „Dujotekanos” – pelno marža nereguliuojama ir nuo šių metų bus 23 procentų. Kainų reguliavimo šalininkai visuomet pabrėžia, kad abi įmonės yra monopolininkės, mat klientai prie jų pririšti ir negali pasirinkti, iš kurios pirkti dujas. Be to, šios dujas tiekiančios įmonės negali iš „Gazprom” prašyti dujų tiek, kiek nori. „Lietuvos dujoms” skirta 70 proc. Lietuvai reikalingų dujų, o „Dujotekanai” – likusi dalis.
„Net pasirinkimo neturime. Pastarųjų 5 metų praktika parodė, kad įmonės turėdavo mokėti tiek, kiek užsiprašydavo dujų tiekėjas. Niekas mūsų negina. „Lietuvos dujos” visuomet parduoda pigiau, bet didžiąją dalį tenka pirkti brangiau iš „Dujotekanos”, kurios kainos nereguliuojamos. Taip paskirstyta, kad daugiausia dujų suvartojančios įmonės mokėtų brangiau”, – aiškino Stasiūnas.
Kainodaros painiava
Gamtinės dujos dabar yra pagrindinis kuras centralizuotai šilumai gaminti. Šilumininkų teigimu, sprendimas, ar reguliuoti dujų kainas, turėtų įtakos 2 mln. šalies gyventojų, kuriems šiluma tiekiamai centralizuotai.
Šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, šiais metais šilumininkai už tūkstantį kubinių metrų dujų (be transportavimo ir tiekimo) „Lietuvos dujoms” mokės 474 litus, o „Dujotekanai” – 652 litus.
Šilumos įmonės dujas iš „Lietuvos dujų” šiemet perka pigiai, tačiau šio kiekio joms neužtenka, todėl jos priverstos likusį kiekį brangiai pirkti iš „Dujotekanos”. Dujų tiekimo sutartyse numatyta, kad „Lietuvos dujos” šilumininkams šiemet pateiks 334 mln., o „Dujetekana” – 506 mln. kubinių metrų dujų.
LŽ šaltinių teigimu, „Lietuvos dujos” viso joms skirto dujų kiekio dažnai neišnaudoja ir perleidžia „Dujotekanai”, ši produktą parduoda didesnėmis kainomis. Šilumininkai pasakojo ne kartą kreipęsi į valdžios institucijas prašydami bent vienodai paskirstyti iš abiejų bendrovių gaunamus dujų kiekius, tačiau nieko nepešė.
Pigiausiai dujos kainuoja tiems reguliuojamiems vartotojams, kurie jas įsigyja tiesiai iš „Lietuvos dujų”, atsisakę centrinio šildymo. Šilumininkų skaičiavimais, tokių yra apie 5 procentus. „Dujininkai mažomis kainomis vilioja žmones jungtis prie jų. Kai visi prisiriš prie šių tiekėjų ir nebeturės kur dėtis, dujininkai galės daryti ką nori”, – teigė Stasiūnas.
Abu dujų tiekimo tarpininkai dujas perka iš to paties tiekėjo – Gazprom. Kodėl du, o ne vienas, o gal geriau dešimt? Kas gali protingai, be ironijos paaiškinti?
Centralizuotos šilumos energijos tiekėjai praktiškai yra monopolininkai, nes atsijungti nuo jų teikiamų paslaugų galima tik teoriškai, tačiau p. Stasiūnas norėtų, kad ir teorinės galimybės nebeliktų. Šiluminininkai sugebėjo iš Ūkio ministerijos nusipirkti „Šilumos įstatymą“, kuris centralizuotos šilumos vartotojus padarė savo įkaitais. Jeigu Vyriausybei rūpėtų jos piliečių gerovė, o ne monopolininko pelnai, seniai būtų liberalizuotas šiluminininkų verslas, laisvai suteikiant vartotojams pasirinkimo teisę, kaip apšildyti savo būstą. Dabar net butuose nėra gaunamos šilumos energijos apskaitos. Atsiskaitoma pagal abejotiną namo įvadinį skaitiklį, mokant už kv.m. Tikia apskaita labai naudinga tik šilumos tiekėjams ir jie viską darys, kad padėtis nesikeistų. Tą jie daryti sugeba.