Kaip nuodijama Lietuva

Vien per pirmąsias šių metų savaites Suvalkijoje Muitinės kriminalinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai sulaikė beveik 10 tonų nelegaliai į Lietuvą iš Lenkijos atvežto techninio spirito, skirto gaminti pilstukui. Pernai toks kiekis buvo sulaikytas beveik per visus metus.

Jeigu spiritas nebūtų sulaikytas ir pilstuko gamintojai būtų spėję parduoti šį žmogaus sveikatai pavojingą gėralą, vien per sausį į verteivų kišenes būtų nuriedėję daugiau kaip 300 tūkstančių litų.

Plūsta iš Lenkijos

Kai Lietuvos ir Lenkijos pasienio postuose neliko nuolatinės muitinės kontrolės, nelegalaus lenkiško spirito vežėjams atsivėrė naujos galimybės. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ne itin dažnai pasiseka nutverti šiuos vežėjus, nebent pavyksta gauti operatyvinės informacijos. Būtent taip sausio pradžioje į pasieniečių operatyvininkų rankas pakliuvo 3,6 tonos lenkiško skiediklio.

Skiediklį, kurio pagrindinis komponentas – techninis spiritas, pasieniečiai surado valstybės sieną kirtusio vieno kauniečio vairuotame krovininiame mikroautobuse. Pagal pasieniečiams pateiktus dokumentus juo į Lietuvą buvo atvežamas cukrus, tačiau nuodugniau patikrinus transporto priemonę po cukraus paketais buvo aptiktos kartoninės lipnia juosta apklijuotos dėžės, o jose – 720 plastikinių penkių litrų talpų, sklidinų skiediklio.

Sandėlis sodyboje

Neseniai net du nelegalaus techninio spirito krovinius pavyko aptikti Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojams. Netoli Kazlų Rūdos esančio Pinciškių kaimo sodyboje jie surado nelegalaus techninio spirito sandėlį. Jame buvo 141 vienetų 33 litrų tūrio statinių su 4,6 tonos techninio spirito.

Statinės buvo paslėptos po juodos spalvos polietileno plėvele. Beveik neabejojama, kad violetinis skystis, lenkiškose etiketėse vadinamas skiedikliu, būtų pavirtęs pilstuku, tik jis dar nebuvo spėjęs papulti į perdirbėjų rankas.

Iš vieno kaimo

Daugiau kaip pusantros tonos techninio spirito pareigūnai aptiko ir vieno marijampoliečio vairuotame mikroautobuse „Mercedes Benz”. Įtarimą sukėlusį automobilį jie sustabdė pačiame Marijampolės centre. Įtarimai pasitvirtino: Kumelionių kaimo gyventojo automobilis buvo prigrūstas 33 litrų talpos statinių. Dar dvi statines, kurios, matyt, netilpo į mikroautobusą, pareigūnai aptiko jo namuose.

Į Marijampolės pakraštyje esantį Kumelionių kaimą kontrabandos atvejus tiriantys pareigūnai jau seniai atkreipė dėmesį. Kaimas nuo miesto atskirtas Šešupės vingio, kelias pro jį veda į Kalvariją. Per

pastarąjį dešimtmetį kriminalistai kontrabandinių prekių aptinka tai vienos, tai kitos šio kaimo sodybos garaže, ar apleistuose pastatuose.

Ir banderolės, ir etiketės

Rekordinis radinys buvo aptiktas praėjusios vasaros pabaigoje, kai vienoje šio kaimo sodyboje Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai aptiko ištisą pilstuko fabrikėlį. Tą kartą Kumelionių kaimo gyventojas A.M. į kriminalistų rankas pateko netoli Kalvarijos, važiuodamas mikroautobusu „Mercedes Benz”. Rugpjūčio 17 dienos pavakarę sustabdytame automobilyje buvo aptikta 17 plastikinių 33 litrų talpų, sklidinų techninio spirito. Ant statinių buvo lenkiškai užrašyta, kad tai automobilių langų ploviklis.

Labiausiai pareigūnus nustebino tai, ką jie rado vyriškio sodyboje. Čia, alkoholio tvaiko pripildytame garaže, jie išvydo dar 40 vienetų 33 litrų talpos statinių, 11 kartoninių dėžių su 222 plastikiniais litro talpos buteliais. Taip pat beveik pusantro šimto svaigalams žymėti skirtų rusiškų banderolių, beveik tiek pat etikečių „Galaxis vodka” ir nemažą kiekį plastikinių butelių su jau užklijuotomis etiketėmis.

Neabejojama, kad iš šio garažo pilstukas keliavo ne vien į Marijampolės, bet ir kitų aplinkinių rajonų prekybos taškus ir buvo pardavinėjamas kaip tariamai iš Kaliningrado srities pargabentas alkoholinis gėrimas.

Kaip spiritas virsta „degtine”

Radinys Kumelionių kaime atskleidė ir kontrabandininkų naudojamą pilstuko gamybos metodą. Tą kartą garaže, be techninio spirito, buvo aptikta ir visa įranga, leidžianti melsvos ar violetinės spalvos skystį paversti bespalvį. Mat Lenkijoje gaminamas tiek skiediklis, tiek langų ploviklis turi tam tikrą atspalvį. Iš tokio skysčio verteivos pilstuko negamina, nes kitaip būtų pernelyg aišku, kad jis pagamintas iš žmonių mitybai netinkamos žaliavos.

Iš Lenkijos į Lietuvą atgabentas skiediklis ar ploviklis yra skaidrinamas. Tam naudojami specialūs cheminiai reagentai, spalvotą skystį paverčiantys bespalvį. Reikiamas reagentų kiekis švirkštu suleidžiamas į ploviklių ar skiediklių statinę, ir ši kuriam laikui paliekama atidengta. Maždaug per parą skysčio spalva išnyksta.

Po tokios operacijos etilo alkoholis skiedžiamas vandeniu, pilstyti į butelius ir išvežiojamas į prekybos taškus.

Kartais toks spiritas imituoja ir tauresnius gėrimus. Kai vietoje vandens sukčiai į jį pripila koka kolos, gaunama namų gamybos „starka” ar dar kas nors.

Vis dėlto dažniausiai pasitenkinama pilstuku. Vidutiniškai iš litro nuskaidrinto ir vandeniu atskiesto techninio spirito gaunama apie 3-3,5 litro pilstuko. Jo vieno puslitrio kaina juodojoje rinkoje svyruoja apie 5-6 litus.

Įkliūna tik smulkmė

Anot LŽ kalbintų pareigūnų, operatyvininkams ne taip dažnai pavyksta sugauti pilstuko gamintojus ar išvežiotojus. Mat šie dirba „gilaus pogrindžio” sąlygomis. Pareigūnai sako, kad veikia gerai suderinta sistema – vieni atveža kontrabandinio skiediklio ar ploviklio, kiti iš jo daro pilstuką, dar kiti rūpinasi jo pristatymu platintojams. „Distributoriai” kartais imasi neįtikimiausių gudrybių. Vienas Šakių rajono gyventojas pilstuką vežiojo šiam reikalui pritaikęs seną televizorių.

„Kur kas dažniau mums tenka susidurti su prekiautojais pilstuku. Vien šį sausį už tai teko nubausti 7 asmenis, o dar 6 atvejai tiriami”, – LŽ sakė Marijampolės policijos komisariato miesto nuovados viršininkas Arvydas Magonitaitis. Bet ir prekiautojai dažniausiai baudžiami ne už prekybą alkoholio surogatais, bet už jų laikymą.

Praneša gyventojai

„Įrodyti, kad asmuo prekiauja pilstuku, nelengva, reikia užfiksuoti pardavimo faktą. Jį turi patvirtinti ir pirkėjas. Tai padaryti labai sunku. Pareigūnai apsimesti pirkėjais negali, nes vėliau teisme tai būtų traktuojama, kaip vertimas pardavėją nusikalsti. Todėl dažniausiai prekiautojus baudžiame už pilstuko laikymą”, – pripažino Magonitaitis. Pernai už tai administracine tvarka piniginėmis baudomis nuo 500 iki 2000 litų buvo nubausti 34 marijampoliečiai. Dar vienam asmeniui iškelta baudžiamoji byla, nes jo namuose rasto pilstuko kiekis viršijo 10 litrų.

„Prekiautojus mes dažniausiai nustatome gavę gyventojų pranešimus. Per savaitę sulaukiame po 3-4 tokius pranešimus. Daugiau kaip 70 proc. jų pasitvirtina”, – aiškino nuovados viršininkas.

Pavojus sveikatai

Anot policijos pareigūnų, beveik visuomet laboratorijoje ištyrus tiek iš „gamintojų”, tiek iš prekiautojų paimtą pilstuką, ekspertai nustato, kad tai denatūruoto etilo alkoholio skiedinys, į kurį buvo pridėta įvairių denatūruojančių medžiagų – metilo, propilo spiritų, piridino, dažų, kurios keičia etilo alkoholio juslines savybes ir padaro jį nebetinkamą gerti. Jis tinkamas vartoti tik pramonėje.

„Nelegaliai naudojami reagentai tik pakeičia techninio spirito spalvą, padaro jį skaidrų, bet jo neišvalo ir nepanaikina žmogaus sveikatai kenksmingų sudėtinių medžiagų”, – pasakojo ekspertai.

Šios medžiagos žmogaus organizme gali sukelti apsinuodijimą.

Pastaruoju metu Suvalkijoje plinta ne tik vietos gamintojų pilstukas, bet ir pargabentas iš Kaliningrado srities. Čia alkoholio surogatų galima surasti ne tik nelegaliuose prekybos taškuose, bet ir kai kurių kaimų krautuvėlėse. Nuodingas gėralas pardavinėjamas supilstytas į firminius butelius su visomis etiketėmis ir banderolėmis. Ne vienas šiuo alkoholiu apsinuodijo. Pernai Šakiuose vienu metu medikų pagalbos prireikė net penkiems šakiečiams, kurių jauniausiajam buvo 21, o vyriausiajam – 39 metai. Šakių rajono ligoninės direktoriaus Algirdo Klimaičio teigimu, tai nebuvo pirmas atvejis, kai į jų ligoninę atvežti pacientai skundėsi itin pablogėjusia savijauta po išgerto net ir nedidelio kiekio alkoholinių gėrimų, atvežtų iš Kaliningrado srities.

Pasitaiko, kad į ligoninę pacientai atvežami net komos būsenos arba stipriai apsinuodiję. Vėliau jie aiškina išgėrę vos vieną kitą taurelę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kaip nuodijama Lietuva"

  1. pirkeja

    Tegu tikrina parduotuves is kur jos gauna padirbta alkoholi, is kur atveztas ar pagamintas. Bus lengva surasti kas gamina pistukus.

Komentuoti: pirkeja Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.