Pajūrio juostos tvarkymo programa Kopgaliui, kaip ir Kuršių nerijos apsauginei kopai, dėmesio neskyrė.
Audrai nudrengus Kopgalio smaigalį atsivėrė šimtmečius nerijos „uodegikaulį” kamuojanti problema – smėlis netrukdomai keliauja į laivybos kanalą.
Kenčia nuo visų audrų
Kopgalio smaigalys formuotas ir stiprintas nuo seniausių laikų. Siekta apsaugoti uosto įplaukos kanalą nuo smėlio. Ypač stipriai smaigalys nukentėjo apie 1801 metus, kai uraganas sugriovė žmonių padarytus sutvirtinimus ir vanduo kopą pralaužė net trijose skirtingose vietose.
1806 metais į Kopgalį pavojus atsėlino nuo jūros. Vėjas sumaitojo kopą ir toje vietoje atsivėrė nauja pralauža. Po poros metų jūra susijungė su mariomis. Buvo pastatytas laikinas, o vėliau akmeninis pylimas.
Kopgalio „kepurė” stipriai nukentėjo ir nuo 1999 metų gruodį siautėjusio”Anatolijaus” uragano. Buvo atidengtos senojo molo liekanos. Bangos išplovė dvi betoninių statinaičių eiles ir sutvirtinimui naudotus molo keturkampius betoninius luitus.
Kliuvo Kuršių nerijos smaigaliui ir 2005 metais praūžus „Ervino” uraganui.
Per porą metų miškininkai klodami šakas ant nudrengto šlaito gerokai „priaugino” smėlio. Jį sustiprino tvirtos, ilgos karklų šaknys. Paskutiniu metu buvo susiformavusi nuomonė, kad Kopgalyje ir Kuršių nerijoje pajūrio krantai didesnių rūpesčių nebekelia.
Vėtra vėl parodė galią
Šimtmečius trunkanti žmogaus ir gamtos stichijos dvikova, pasirodo, nepaliko nerijos „uodegikaulio” ramybėje ir šią audringą 2007 metų žiemą. Vyravęs vakarų ir pietvakarių vėjas įsisuko į miškininkų ataugintą kopą ir vėl ją „nurengė”. Nuo atsivėrusio šlaito karojo kelių metrų apnuogintos karklų šaknys. Išlindo ir betoninės statinaitės bei ne kartą sutvirtinimui krauti cementiniai luitai, lauko akmenys.
Po audros atėjus į pajūrį prie pietinio molo susidarė įspūdis, kad Kopgalio smaigalys yra gerokai patrumpėjęs. Tai vėliau patvirtino ir specialistai. Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto mokslų daktaras Vytautas Dubra teigė, kad Kopgalio smaigalyje po molų rekonstrukcijos pasikeitus jų konfigūracijai bangos Smiltynėje prie pietinio molo užgriebia daugiau paplūdimio. Vėtrai apardžius kopagūbrio smaigalį smėlis nuo paplūdimio ėmė skrieti tiesiai į laivybos kanalą.
V.Dubros nuomone, norint išvengti vadinamojo smėlio vamzdžio efekto, reikėtų statyti tarp kopos smaigalio ir molo tvirtą atitvarą. Reikėtų skaičiuoti, kokio jis turėtų būti aukščio.
Prižiūrėjo uosto valdyba
Šiuo metu Kopgalio tvirtinimu ir apsauginės kopos apželdinimu labiausiai rūpinasi miškininkai.
Prieškario Lietuvoje Kuršių neriją nuo pat smaigalio iki 15-ojo kilometro turėjo prižiūrėti Klaipėdos uosto valdyba. Ji buvo įpareigota rūpintis kopų ir darbuotojų išlaikymu. 1934 metais Kopgalį prižiūrėjo Uosto statybos skyriaus specialusis inspektorius. Kopų inspekcijos darbininkų skaičius priklausė nuo sezoniškumo. Žiemą būdavo nuo 10 iki 15 samdomų darbininkų, o vasarą – 20 ir daugiau.
Jie stiprino kopas, jas apsodindavo, saugojo nuo poilsiautojų, stabdė smėlio eroziją. Sezoniniams darbininkams samdyti 1934 metais buvo išleista 9168 litai.
Lauks pavasario
Kopgalio teritorija pagal administracinį paskirstymą dabar priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Kopgaliui tvarkyti ji neturi nei pinigų, nei žmonių. Tik sezono metu valomi pliažai.
Apskrities viršininko administracija lopyti pažeistą apsauginį kopagūbrį žada pavasarį.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, kad niekas tokių pasekmių Kopgalyje neprognozavo. Nerijoje pajūrio apsauginė kopa didesnių rūpesčių nekėlė. Daugiausia dėmesio buvo skirta žemyno dalyje ir ypač Palangos paplūdimiams. Tad atskiros programos Kopgalio apsaugai nėra, kaip nėra ir šlaito sutvirtinimui papildomų lėšų.
Anot L.Budrio, kokie darbai bus atliekami Kopgalio smaigalyje, dabar prognozuoti per anksti. Gali būti, kad reikės hidrotechninių įtvarų, gal teks daugiau sudėti akmenų. Tai turėtų paaiškėti pavasarį, kai audrų padariniai bus likviduojami visose pajūrio juostos pažeistose vietose.
Taigi Kopgalis lyg ir niekieno. Palangos pliažams – milijonai, o dėl Olando Kepurės, Kopgalio reikės svarstymų, sprendimų, gal net ir naujų mokslinių studijų. Tik ar nuo jų kas pasikeis?