Paskutinę rudens sesijos dieną Seime atidarytoje parodoje „Lietuvos jūrų prekybos laivynui – 85” parlamentarai sužinojo nemalonią naujieną. Vien per praėjusius metus Lietuvos prekybos laivynas sumažėjo 20 procentų.
Jeigu ši tendencija nebus sustabdyta, po kelerių metų nebeteks didžiuotis Lietuvos vėliava jūroje. Laivynas išnyks, o Lietuva nebebus jūrinė valstybė.
Jūrų desantas
Paroda „Lietuvos jūrų prekybos laivynui – 85” pirmą kartą eksponuota praėjusių metų kovo 3 dieną Klaipėdoje – per jubiliejų. Jos organizatoriams Lietuvos jūrų muziejui ir Lietuvos laivų savininkų asociacijai mintis ekspoziciją pristatyti parlamentarams kilo ne vien norint jiems įteigti pasididžiavimą Lietuvos vėliava jūroje. Nors tai irgi.
Organizatoriai į parodos atidarymą specialiai pakvietė šalyje žinomus jūrų kapitonus, jūrinių asociacijų, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrininkų žmonų sąjungos vadovus. Tikėjosi, kad jie su parlamentarais diskutuos apie Lietuvos laivybos dabartį ir ateitį.
Rengdamiesi kelionei į Vilnių, Jūros kapitonų klubo nariai apgalvojo, ką papasakoti įstatymų kūrėjams ir kaip paskatinti juos susidomėti šiandieniniu laivynu bei jo problemomis. Jie ruošėsi diskusijai, laukė įdomių klausimų.
Jūrų desantas sostinėje buvo labai įtaigus ir padarė įspūdį. Seimo koridoriuose išvydę žmones jūrininkų uniformomis, su visomis regalijomis ir kapitonų antsiuvais ant rankovių, parlamentarai sulėtindavo žingsnius ir atvirai jais gėrėjosi. Tiesa, kai kurie balsu spėliojo, kokios rūšies tai kariuomenė, kiti kapitonus palaikė muitininkais. Tik Ona Juknevičienė, skubėdama pro šalį, tiksliai nustatė: o, juk tai jūrininkai!
Parodą atidarė šalies ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. Dar neatvėsęs po karštų batalijų posėdžių salėje dėl dujų įstatymo, jis pasakė daug šiltų žodžių apie jūrininkus, Lietuvos laivybos svarbą valstybės ekonomikai ir prestižui. Premjeras ne iš nuogirdų žino apie jūrininko profesijos sunkumus ir riziką – jaunystėje tarnavo kariniame jūrų laivyne ir, regis, vis dar tuo didžiuojasi.
Su jūrininko tiesumu
Klaipėdos universiteto profesorius jūrų kapitonas Vytautas Paulauskas parodos atidarymo Seime ceremonijoje kalbėjo apie Lietuvos prekybos laivyno mažėjimą. Išvardijęs jūrinės valstybės požymius, iš kurių pagrindiniai – nacionalinis laivynas ir nacionalinių jūrinių kadrų rengimas, jis su jūrininko tiesumu priėjo prie išvados: Lietuvai iškilo visai realus pavojus nebebūti jūrine valstybe.
Nėra ko stebėtis. Europos Sąjungos valstybės labai remia nacionalinę laivybą. Kuriamos palankios sąlygos laivų savininkų, jūrinių mokymo įstaigų veiklai plėtoti, teikiamos įvairios lengvatos ir dotacijos. Toks rūpinimasis laivynu pasiteisino: vis daugiau laivų atsisako patogių vėliavų ir vėl kelia Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos bei ES šalių vėliavas.
„Jau 11 metų sėkmingai įgyvendinama Europos Sąjungos politika, raginanti ES valstybes remti nacionalinę laivybą. Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad 2004 metų rugpjūtį priimta valstybės strateginė programa „Naujos laivybos politikos įgyvendinimas Lietuvoje” diegiama lėtai. Kol kas įgyvendintas vienas iš trijų svarbiausių teiginių dėl jūrininkų atleidimo nuo pajamų mokesčio”, – atidarant jūrinę parodą Seime sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.
Kiekvienas atskirai supranta
Likus dienai iki oficialaus parodos atidarymo, daugelis tų, kurių nebuvo pačioje ceremonijoje, pasak Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus, spėjo ją atidžiai apžiūrėti.
Ceremonija sutapo su karštu dujų įstatymo svarstymu. Suprantama, daugeliui parlamentarų dujų problemos artimesnės ir suprantamesnės už Lietuvos laivyno likimą. Jie ginčijosi net ir per pertrauką.
Beje, jūrinė ekspozicija Seime veiks iki vasario vidurio – dar yra laiko ją apžiūrėti ir suvokti savo ryšį su nacionalinės laivybos ateitimi.
„Į parodą atėjo tie, kuriems tikrai rūpi laivynas ir kurie jaučiasi atsakingi už jo likimą. Vos per metus 20 procentų sumažėjęs laivynas – rimtas skambutis, turintis priversti suklusti ir Seimą, ir Vyriausybę. Reikia skubiai daryti išvadas, peržiūrėti fiskalinę politiką, imtis kitų valstybinės paramos laivynui priemonių. Tuo užsiims mūsų frakcija”, – užtikrino socialliberalas Algirdas Monkevičius.
Pasak buvusio švietimo ministro, didelį įspūdį jam paliko bendravimas su jūrų kapitonais. Pamačius jų atvirus veidus, tapo aiškiau, kad Lietuva – tikrai jūrinė valstybė su savo laivynu ir jūrų specialistais. Tik būtų gerai, pridūrė A. Monkevičius, kad tai suvoktų dauguma Seimo narių.
Konservatorei Vilijai Aleknaitei susitikimas su jūrininkais parodoje sukėlė sentimentalių prisiminimų apie netoli jūros Gargžduose praleistą vaikystę ir tėvą – artimojo plaukiojimo šturmaną. Dar ji apsidžiaugė sutikusi savo bendraklasę Olgą Žalienę – Lietuvos jūrų muziejaus direktorę.
„Lietuvoje laivyba vis dar yra gana specifinė veikla. Mums laivynas ir jūrininkai nėra tokie įprasti, kaip britams. Bet juk ir Eglei žalčių karalienei nebuvo lengva priprasti, kad jos Žilvinas kaskart grįždavo į jūros bangas. Mums stinga drąsos ir atkaklumo, su kuriuo prieškario lietuviai skiepijo tautos dėmesį jūrai bei jūrininko profesijai”, – sakė V. Aleknaitė.
Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojos ir Darbo partijos frakcijos narės Dangutės Mikutienės nuomone, valstybė nepakankamai skiria dėmesio nacionalinei laivybai.
„Gaila, kad ne visi parlamentarai supranta, koks vertingas Lietuvai yra laivynas. Ne kiekviena valstybė gali pasigirti savo vėliava jūroje. Kai keli mano kolegos tvirtina, kad jūrininko profesija neypatinga ir ją sulygina su kitomis, noriu visus juos susodinti į laivą ir išsiųsti į negyvenamą salą. Tada, prisiplaukioję jūromis ir vandenynais, jie tikriausiai pradėtų gerbti jūrininkus ir laivyną”, – pasidalijo svajonėmis D. Mikutienė.
Parlamento Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronislovas Pauža žadėjo išsiaiškinti, kodėl mažėja laivų su Lietuvos vėliava ir delsiama įgyvendinti naująją valstybės laivybos politiką. Tiesa, šios programos įgyvendinimo eigą jis ketino išanalizuoti dar rugpjūtį, tačiau turbūt turėjo rimtesnių reikalų.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, parlamento komiteto pirmininkai ir, suprantama, parlamentarai kraštiečiai prieidavo išreikšti savo pagarbą jūrų kapitonams ir jūrinių asociacijų vadovams.
„Esu įsitikinęs, kad jūrinės pa-rodos atvežimas į Seimą teigiamai paveiks parlamentarų požiūrį į laivyną. Bent jau už tą dieną pirmajame skaityme svarstomą tonažo mokesčio įstatymo projektą balsavo dauguma. Tai vyko vėlų vakarą, tačiau pavargę deputatai draugiškai atmetė siūlymą perkelti svarstymą pavasario sesijai. Manau, kad tai – jų dėmesys laivynui”, – sakė parlamentaras V. Stankevičius.