Žvilgsnis

Valstybės kontrolė suabejojo, ar teisėtai mokami teisėjų atlyginimai. Patikrinę apie trečdalį teismų, kontrolieriai nustatė, kad neseniai teisėjai galbūt neteisėtai išsimokėjo pašalpas ir priedus. Be to, jie gauna ir jokiais galiojančiais teisės aktais neparemtas algas.

Keisčiausia, kad ši problema, pasirodo, buvo žinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Teismų tarybos vadovui Vytautui Greičiui. Jis viešai tai pripažino. Jei žinojo, tai kodėl nieko nedarė, kad problema būtų išspręsta. Kodėl niekada tai neužkliuvo Teismų tarybai?

Teisėjai visada labai pyksta, kai kalbama apie jų atlyginimus. Suprantama, kad kartais be reikalo supainiojami keli dalykai. Pavyzdžiui, kai apylinkės teismų teisėjų algos lyginamos su apygardos teisėjų. Arba eilinių teisėjų su teismų vadovų. Tai nepalyginami dalykai, nes nepalyginama ir atsakomybė. Tačiau žmonės, nugirdę viena ausimi, kad Aukščiausiojo ar Konstitucinio teismų vadovai gauna po keliolika tūkstančių litų algas, įsivaizduoja, kad tiek gauna ir, pavyzdžiui, eilinis apylinkės teismo teisėjas. „Žirklės” yra tokios didelės, kad jų net neverta lyginti. Deja, patys teisėjai apie savo uždirbtus pinigus nelinkę kalbėti, ir tai, matyt, duoda peno kalboms.

Kitas dalykas, kad teisiantieji kitus savo klaidų nenori matyti. Kuo galima būtų paaiškinti tai, kad algos jiems mokamos pagal negaliojančius teisės aktus? Juk dar 2001-aisiais metais Konstitucinis Teismas paskelbė, kad valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis nustatytas teisėjų darbo užmokesčio mažinimas, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau net po šio nutarimo įstatymas nebuvo pakeistas, todėl teisėjų darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis ankstesniais Vyriausybės nutarimais. Tačiau Konstitucinis Teismas ir šiuos nutarimus paskelbė negaliojančiais.

Kita vertus, ne teisėjai įstatymus priiminėja, ne jie ir Vyriausybės nutarimus leidžia. Ar tai nebus akivaizdus pavyzdys, kad valstybės valdžia tiesiog pamiršo pasirūpinti naujais įstatymais, kurie turėjo būti priimti po Konstitucinio Teismo sprendimo? Nieko keisto nebūtų, mat valstybėje, kaip žinoma, jau kuris laikas yra „svarbesnių” darbų. Na, prisiminkime kad ir skandalus dėl Prezidento R.Pakso, Seimo narių korupcijos, dabar vėlgi – V.Uspaskicho. Ar yra kada dirbti, jeigu reikia nuolat kurti įvairiausias parlamentines komisijas, dienų dienomis rengti išvadas ir t.t. Svarbiausieji įstatymai gali ir išgaruoti iš galvos. Juolab kad kiti teisėjai nėra suinteresuoti, kad kokie nors kiti įstatymai būtų priimti. Jiems gerai kaip yra. Štai jeigu koks pažeidėjas nepaisytų įstatymo arba į teismą papultų byla, kurioje žmogus būtų kaltinamas, kad algas mokėjo pagal negaliojančius teisės aktus. Tada kita kalba.

Pažeidimų nežinojimo, nematymo fenomenas vis labiau įsitvirtina mūsų šalyje. Panašiai situacija susiklostė su Vilniaus policijos vadovu Eriku Kaliačiumi. Pareigūnas policijoje dirbo ne vienerius metus, ne vienerius metus jį lydėjo skandalai. Tai automobilių gabenimas iš užsienio, tai neleistina statyba, tai areštuotųjų darbai prie jos, tai nuolatinis pajodinėjimas ne savais žirgais. Visi tai matė ir žinojo. Argi nematė esami ir buvę generaliniai komisarai, vidaus reikalų ministrai? Tiesa, dabartinis vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius galėjo ir nematyti, nes visai neseniai dirba. Tačiau kodėl nematė V.Grigaravičius? Per kelerius vadovavimo šalies policijai metus jis pasižymėjo kaip gana principingas vadovas. Užtektų prisiminti V.Grigaravičiaus požiūrį į prasižengusius pareigūnus. Kone visi, kurie buvo pagauti už vairo neblaivūs ar su kvapeliu aptikti darbo vietoje, iš karto turėjo atsisveikinti su tarnyba. Deja, atrodo, viešai matomi, kad ir ne itin dideli pažeidimai, yra labiau netoleruotini nei stambūs. O gal tai priklauso ne nuo pažeidimo, o nuo pažeidėjo pareigų? E.Kaliačius – sostinės policijos vadovas. Tai privilegija ar padidinta atsakomybė? Juk į sostinės policijos vadovą lygiuojasi ir kitų miestų komisariatų viršininkai. Visi žinojo, kad E.Kaliačiaus veikla toleruojama, tad ar tai nebuvo paskata kitiems?

Violeta Vilkauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.