Iki balandžio pradžios Finansų ministerija žada apsispręsti dėl mažesnio pelno mokesčio technologijas diegiančioms ir kuriančioms įmonėms. Tačiau nenutariama, kurios ūkio šakos turės teisę pasinaudoti tokia lengvata, o kurios – ne.
Siūlymus dėl įstatymo projekto, kuriuo ketinama sumažinti pelno mokestį mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vystančioms, aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonėms, Finansų ministerija Vyriausybei turės pateikti iki kovo 31 dienos.
„Kalbant apie aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmones esame ieškojimo būsenos. Žinome tai, kad Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane pasakyta, esą parama turi būti tikslinė. Pelno mokesčiai Lietuvoje vieni mažiausių ES. Tad taikomos mokesčio lengvatos turi teikti ilgalaikę naudą, sukurti didelę pridėtinę vertę, leisti įmonėms technologiškai atsinaujinti”, – teigia Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė.
Išspręstų problemas
„Pelno mokesčio mažinimas – gyvybiškai svarbus klausimas. Iš valstybių, kuriose taikomos mokesčių lengvatos, atvažiavę investuotojai įgauna konkurencinį pranašumą prieš mūsų įmones. Lietuvoje taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas – vienas žemiausių ES, tačiau kitos priemonės kompleksiškai iki šiol neišsprendžia investicijų ir verslo skatinimo problemų”, – sako Marius Busilas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Jis sako pastebėjęs, kad dažnai išryškinamos silpnosios Lietuvos ūkio savybės, tokios kaip menkas darbo našumas ir darbuotojų kvalifikacija, Lietuvos įmonių technologijų lygis, lėta industrinių parkų plėtra, netolygus investicijų pasiskirstymas regionuose, neapibrėžtos investavimo ir verslo sąlygos – siejamos su investicijų pritraukimu.
„LPK pasisako už visas priemones, kurios skatina investicijas į šalies ekonomikos plėtrą. Mūsų manymu, čia efektyviausia priemonė yra mokesčio sumažinimas”, – teigė Busilas.
Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas mano, jog taikant pelno mokesčio lengvatą nereikia atskirti kuriančiųjų ir diegiančiųjų inovacijas. „Technologijos turi būti visur. Negalima diskriminuoti tų, kurie jas įdiegia, o ne sukuria. Tekstilės pramonės šakose taikomos inovacijos. Ji taip pat turėtų teisę į lengvatą. Valstybė turi nuspręsti, ką remti: inovacijų gavėjus ar kūrėjus. Tačiau jei bus atskirtos šakos, didės atskirtis tarp jų. Galiausiai juk ir tie, kurie inovacijas kuria, perka dar aukštesnes technologijas”, – kalba Gečas.
Mokestis mažės
LPK siekia, kad pelno mokesčio lengvata apimtų kuo daugiau įmonių, investuojančių į aukštas ir vidutiniškai aukštas technologijas.
Busilas teigia, kad mažinti pelno mokestį aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonėms leidžia Lietuvos ekonomikos plėtros tempas. „2006 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 7,8 proc., šiemet planuojama, kad jis sieks 7 procentus. Pernai surinkta apie 400 mln. litų socialinio mokesčio. Į valstybės biudžetą surinkta 800 mln. litų daugiau, nei planuota. Iš pelno mokesčio surenkamos sumos kasmet didėja: 2005 metais ji buvo 1,507 mlrd. litų, 2006 metais – 2,467 mlrd. litų”, – vardija Busilas.
Šimonytė sako, kad reikia laikytis Vyriausybės programos nuostatų, tad pelno mokesčio lengvata bus taikoma. Tačiau kol kas nežinia, kokio dydžio. „Kai kuriose valstybėse pelno mokesčio lengvata taikoma tai pelno daliai, kuri skiriama investicijoms. Gali būti, kad ir Lietuvoje ši lengvata veiks tokiu principu. Tačiau turime apskaičiuoti, kokį tarifą pakels valstybės biudžetas. Visai kas kita dėl mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įmonėms. Mat verslas į šias veiklas neįsitraukia, tad lengvatos taikymas kiek didesnį poveikį biudžetui vargu ar darys”, – sako Šimonytė.