Po praėjusių metų Jūros šventės surengė Kernagis eksperimentą išsiaiškinti, kada geresnė tvarka: kai daug vyrų ar daug moterų.
Į vieną Malaizijos negyvenamą salą nuplukdė 100 vyrų ir 1 moterį, o į kitą – 100 moterų ir 1 vyrą. Ir paliko juos metams.
Po metų nuplaukia į salą su daug moterų. Žiūri – šiaip taip suręstos trobelės, padrikai auga viena kita daržovė, gausybė piktžolių, visur dykinėjančios arba hamakuose išsidrėbusios moteriškės, o vyro niekur nėra.
Pagaliau tolimiausiame salos kampe, didžiausioje tankynėje, aukščiausioje palmėje pastebėjo vyriškį. O apačioje šešios ar septynios moteriškės judina palmę ir ragina: ,,Lipk žemyn, jau pailsėjai”.
Kernagis padarė išvadą, kad šiame kolektyve nieko gero.
Tada plaukia į vyrų salą. Plaukia ir galvoja: ,,Na, čia turbūt visai bus moterį nukankinęs toks pulkas buhajų”.
Nuplaukia ir nustemba. Randa idealią tvarką: tvarkingi namukai, išdirbta žemė, prisodinta daržovių, viskas idealiai išravėta, takeliai pabarstyti smėliu, išgrįsti akmenukais, visi dirba galvų nepakeldami, o moters niekur nesimato.
Pagaliau rado ją didžiausioje trobelėje visą išsipuošusią, gražią ir laimingą. Nustebęs Kernagis paklausė, kaip jai pavyko įvesti idealią tvarką? O ši atsakė, kad tai vieni juokai. Menkiausias nusižengimas – ir į eilės galą.