Vis sunkiau sutramdomos apgavystės telefonu apnuogino principą: „Patys muša – patys rėkia”
Policijos suvestinėse – nauja pranešimų apie aukas, užkibusias ant telefoninių sukčių meškerės, griūtis.
Remiantis jomis, vien antradienį Kaune panašiomis aplinkybėmis nukentėjo trys žmonės. Bendra sukčių iš jų išviliota suma – per 13 tūkst. litų.
„Nebežinome jau kokių priemonių imtis! Nepadeda nei paskaitos bažnyčiose, nei nuolatinis apeliavimas į potencialių aukų budrumą per žiniasklaidos priemones!” – nebeslepia nuo panašių pranešimų apie vis naujas apgavystes nebeapsiginantys pareigūnai, kaskart garsiau konstatuojantys skaudžią tiesą apie vis didesnį visuomenės moralinį nuosmukį. Bet kokiomis priemonėmis traukti savo artimąjį iš bėdos, net ir tuo atveju, jeigu jis užmušė žmogų – ne tik šiandieninių pensininkių, bet ir dabartinių nepilnamečių gyvenimo norma.
Sąsajos su nužudymu
Kita vertus, atskleisti faktai teigia, kad sukčiavimas, pranešant telefonu apie neva artimąjį ištikusią nelaimę, šiandien ne tik recidyvistų, bet ir moksleivių pragyvenimo šaltinis.
Šiomis dienomis Kauno rajono policija pateikė įtarimą tokio pobūdžio sukčiavimu ir 30-mečiam Vilijampolės gyventojui Rimui Bakučiui, suimtam byloje dėl mikrorajono kaimyno, kurio lavonas surištomis rankomis ir kojomis, užkimšta burna bei prie kūno prikabintais akmenimis gruodžio viduryje ištrauktas iš Neries Karmėlavos apylinkėse, nužudymo. Beje, už panašius nusikaltimus paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais velionio ieškojo ir Varėnos rajono policija.
R.Bakutį, kaip asmenį, galimai lapkričio pabaigoje vežusį ją į vieną banko filialą Šilainiuose nuimti nuo sąskaitos visų santaupų, atpažino Raudondvaryje gyvenanti 82-ejų metų močiutė. Vidurdienį pakėlusi skambančio savo namų telefono ragelį, ji išgirdo vyriškio „raudojimą”. „Robertėli, čia tu?” – išsprūdo močiutei Jonavoje gyvenančio jau suaugusio anūkėlio vardas. To sukčiams tereikėjo: verkusysis tapo avariją padariusiu ir žmogų užmušusiu senolės „anūkėliu”. „Močiute, reikia 8 tūkst. litų”, – toks buvo tolesnio pokalbio reziumė. Už pusvalandžio prie senolės namų jau stovėjo automobilis, kuriuo nepažįstamas vyriškis ją nuvežė į banką. Nuo banko sąskaitos nuėmus 7400 litų, trūkstamus 600 litų apgautoji pasiėmė iš namų – ką tik buvo gavusi pensiją.
Skaudinančios slėpynės pusiaukelėje
Ko norėti iš tokio amžiaus senolės, jeigu panašiai aplink pirštą ne per seniausiai apvyniota ir pakaunėje gyvenanti vienos UAB direktorė. Panašiomis aplinkybėmis sužinojusi apie sūnų ištikusią bėdą, ji nupirko „Labas” papildų už 500 litų, dar kelis tūkstančius pervedė į nurodytą banko sąskaitą, ir į policiją kreipėsi tik tada, kai baigiantis pinigams, saiką praradę sukčiai ėmė reikalauti dar 500 litų – neva savam komisarui papirkti. Pakaunės teisėsaugininkams pavyko sulaikyti su šiuo nusikaltimu susijusį vienos Kauno mokyklos moksleivį, tačiau tyrimas tik prasidėjo.
Skaudžiausia, anot pareigūnų, tiriant panašius nusikaltimus, būna dažno nukentėjusiojo reakcija sulaikius įtariamąjį. Ne vienas pradeda blaškytis, kai reikia skriaudiką atpažinti. Teisinamasi baime: neva jis žino, kur auka gyvena, ir vėliau gali keršyti. Žodžiu, visos pareigūnų pastangos, dažnai titaniškos, ieškant nusikaltėlių, eina „šuniui ant uodegos”. „Būkite žmonės – prieš kreipdamiesi į policiją, apsispręskite, ar bendradarbiausite iki galo, ar pusiaukelėje nersite į krūmus”, – vis sunkiau slėpdami apmaudą prašo pareigūnai.
Per du pasivažinėjimus – 12 tūkst. litų
Tokias nuotaikas, atrodo, gerai perpratę ir nusikaltėliai. Pavyzdžiui, antradienį per 2 valandas skirtingose Vilijampolės dalyse tokiu pačiu būdu apgautos 2 moterys. Manoma, kad jos tapo to paties suįžūlėjusio sukčiaus aukomis. Šeštą dešimtį bebaigiančiai moteriai vidurdienį į namus paskambinęs „policijos pareigūnas” pranešė apie žento padarytą avariją. Išgirdęs, kad uošvė nepagailės 1000 litų ženteliui išpirkti, telefonu padiktavo ir kaip rašyti susitaikymo raštą. Po pusvalandžio pinigų atvykęs neva nukentėjusiojo brolis ant šio „dokumento” išvedžiojo, kad 1000 litų gavo ir pretenzijų nebeturi. Teigiama, kad nusikaltėlį dar galėjo sustabdyti pas moterį į svečius atėjęs kaimynas, tačiau ši buvo linkusi slaptą sandėrį su „policija” nuo jo nuslėpti.
Panašų raštelį, kad su „nukentėjusiuoju” atsiskaityta, pareigūnams pateikė ir 77-erių metų apgautoji, kuriai tos pačios dienos popietę „policija” telefonu pranešė apie anūko padarytą avariją. Minėtame „dokumente” teigiama, kad senolė, matant kaimynei, sumokėjo „nukentėjusiojo” broliui 3000 JAV dolerių bei 3000 litų, ir šis parašė pretenzijų nebeturintis. Nors abiejuose „dokumentuose” minimos pinigus paėmusių „giminaičių” pavardės, net neabejojama, kad jos netikros.