Ūkio ministro žmonai – karti išdavystės taurė

„Po daugybės bemiegių ir praverktų naktų kartą neiškentusi savo vyrui rėžiau karčią tiesą: „Kęstuti, po tavęs lieka tik sutrypti moterų lavonai!”

Tuo metu taip ir jaučiausi – nei gyva, nei mirusi, o tiktai vos galinti egzistuoti leisgyvė būtybė. Aš nežinau, kaip jautėsi kitos jo paliktos moterys, bet, manau, ne geriau už mane”, – apie santuoką su ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu ryžosi atvirai prabilti antroji jo žmona Edita Daukšienė.

41 metų moteris iki šiol yra oficiali ministro žmona, nors su ketveriais metais vyresniu sutuoktiniu negyvena jau šešerius metus.

Tiek laiko moteris mėgino atsitiesti po vyro neištikimybės. Klestintis verslininkas, Lentvario bendrovės „Kilimai” vadovas K.Daukšys tada ją išdavė su savo sekretore Eirida Bružiene.

Ši 35 metų moteris iki šiol yra artima politiko draugė.

„Ir dabar dar šmėkšteli mintis, kad mano gyvenimas yra tarsi filmas, kurio scenarijus parašytas ne iki galo. Gal dėl to, kad šioje dviejų žmonių istorijoje trūksta paskutinio taško. Taško – mūsų skyrybų byloje”, – svarstė E.Daukšienė.

Nors K.Daukšys jau seniai negyvena su antrąja žmona, praėjusiais metais pildydamas Seimo nario anketą jis nurodė: „Vedęs. Žmona Edita”.

Po pažinties iširo dvi šeimos

Tuometėje Vilniaus konservatorijoje įgijusi masinių renginių režisieriaus specialybę, 1989 metais Edita įsidarbino sostinės Profsąjungų rūmuose.

Moteris organizavo vaikų dainų ir teatro festivalius.

Šis darbas tapo ne tiktai nuolatiniu jos pajamų šaltiniu, bet ir gyvenimo būdu – jai patiko būti įvykių sūkuryje.

Čia Edita susipažino ir su savo būsimu vyru K.Daukšiu.

„Su Kęstučiu susipažinau per jo bendraklasę, mano bendradarbę Nijolę. Pas šią mūsų bendrą pažįstamą mano būsimasis vyras atvažiavo tiesiog pabendrauti po neseniai įvykusio klasės susitikimo.

Nijolė tądien Kęstučio paprašė pagalbos – mane ir ją nuvežti į meno kūrinių saloną”, – prisiminė pašnekovė.

Atsitiktinė Editos pažintis su išvaizdžiu vyru virto draugyste – jis dažnai ją ir Nijolę kviesdavo gerti kavos ar papietauti.

Kartą K.Daukšys paskambino tuomet 25 metų Editai ir pasiūlė: „Einame gerti kavos, tik gal Nijolės nekviečiame kartu?”

Santuokos saitais su savo pirmąja žmona Julija supančiotas vyras jau atvirai parodė nebegalįs gyventi be Editos.

„Netrukus aš išvykau į Palangą, kur organizavau vaikų teatro festivalį. Kęstutis atvažiavo manęs parsivežti į Vilnių. Tai buvo taip netikėta!

Pajutau, tarsi žaibas man blykstelėjo krūtinėje ir man tapo viskas aišku. Jau žinojau, jog su šiuo žmogumi nebesiskirsiu”, – į romantiškus prisiminimus nuklydo E.Daukšienė.

Tiek Edita, tiek Kęstutis aistringo romano pradžioje buvo vedę.

Jie abu augino trimečius vaikus. Edita – dukterį Eveliną, o K.Daukšys – santuokinį sūnų Juozą ir nesantuokinį sūnų Mindaugą.

Netrukus pora nusprendė palikti savo sutuoktinius ir apsigyventi kartu.

Gyveno iš mylimosios pinigų

„Draugavau su leitenantu, svajodama tapti generolo žmona. Tai yra ne mano, o Kęstučio filosofija. Draugystės pradžioje mūsų abiejų finansinis statusas buvo vienodas – aš turiu tave, tu turi mane.

Kęstutis tada mane mokė, kad jei noriu gyvenime ką nors turėti, turiu pradėti nuo mažų dalykų”, – sutuoktinio pamokymus gerai pamena E.Daukšienė.

Netrukus K.Daukšys įstojo mokytis į Maskvos G.Plechanovo institutą ir išvyko iš Lietuvos.

„Kai jis mokėsi Maskvoje, gyvenome tik iš mano uždirbamų pinigų. Jie buvo mūsų bendras turtas. 140 rublių turėjo užtekti man, dukrai bei Kęstučiui”, – ironiškai šyptelėjo pašnekovė.

Bet vienas kitam aistra degantiems įsimylėjėliams pinigai mažai rūpėjo.

K.Daukšys iš kažkur prasimanydavo pinigų ir pas savo mylimąją Editą iš Maskvos traukiniu grįždavo dukart per savaitę.

Vien tam, kad bent akimirką galėtų pažvelgti į žalias savo mylimosios akis, prie jos prisiglausti, pajusti jos kūną. Po to jis vėl skubėdavo į mokslus Maskvoje.

„Vėliau aš niekaip negalėjau suvokti, kaip galėjo baigtis ši jo deginanti aistra ir meilė, nes ji buvo tokia stipri.

Sunku suvokti, kaip galima taip lengvai viską pamiršti ir išbraukti tą gražų laikotarpį iš gyvenimo”, – E.Daukšienė iki šiol neatsistebi nutrūkusiu ryšiu su savo vyru.

Prieš moteris – ant kelių

E.Daukšienė lošteli galvą atgal ir nusišypso. Moteris vis dar negali pamiršti, koks jos vyras galantiškas su moterimis.

„Jis puikiai moka asistuoti moterims. Dabar retai kuris vyras moterims bučiuoja ranką, o Kęstutis taip daro. Jis gali ir priklaupti ant kelių prieš jam patinkančią būtybę. Kiekviena šalia jo tampa karaliene”, – šyptelėjo pašnekovė.

Edita pasakojo, kad karalienėmis šalia jos vyro tapdavo jo bendradarbės, parduotuvės kasininkės ir net paprastos gatvės praeivės.

K.Daukšys nepraleisdavo progos paflirtuoti su kitomis moterimis, net jei žmona būdavo šalia.

„Iš pradžių žaliavau iš pavydo, alpau. Tačiau vėliau suvokiau, kad ilgiau taip reaguoti nebegaliu, nes tik pati jaučiuosi blogai.

Todėl lioviausi kreipti dėmesį į tokį Kęstučio elgesį su moterimis”, – kalbėjo E.Daukšienė.

Pakeisti požiūrį į K.Daukšio flirtą jo žmonai padėjo vienas astrologas. Pažvelgęs į jo horoskopą astrologas pasakė, jog šiam vyrui nieko nereiškia einant gatve užmegzti kad ir penkis meilės romanus.

Tačiau šitoks K.Daukšio elgsys labai nepatiko E.Daukšienės dukteriai Evelinai.

Mergaitė pyko, kad kai tik jiedu nueina į parduotuvę, ilgai prastovi prie kasos – mat K.Daukšys kasininkei žerdavo komplimentus.

„Kęstutis – išvaizdus vyras.

Moteris traukia jo šelmiškos rudos akys, šypsena.

Supratusi, jog jo nepakeisiu, lioviausi pykti dėl tokio nepadoraus elgesio. Nebekreipdavau dėmesio, kai einant gatve jis akimis nulydėdavo kiekvieną patrauklesnę moterį”, – kalbėjo ministro žmona.

Bandė suvilioti dovanomis

K.Daukšys savo mylimajai dar draugystės pradžioje žadėjo: „Edita, nepraeis nė trys mėnesiai, ir tu už manęs ištekėsi”.

Edita tik juokėsi iš tokių kalbų.

Po keleto draugystės mėnesių moteris nesiryžo skubėti prie altoriaus, kaip atsitiko su pirmuoju jos vyru.

„Iš pradžių Kęstutis man negailėjo dovanų.

Sakydavo: „Panele Edita, kai tu už manęs ištekėsi, aš tau padovanosiu sodybą. O kai mes susilauksime vaikų – automobilį”. Bet šie jo pažadai liko tiktai paprastais žodžiais”, – liūdnai šyptelėjo ministro sutuoktinė.

Vis dėlto pora, dar oficialiai nesusituokusi, nusipirko sodybą Molėtų rajone.

„Nors tuomet neturėjome nei daug pinigų, nei didelio poreikio įsigyti sodybą, Kęstutis ją vis tiek pirko. Vien dėl to, kad mano akys degė noru ją turėti.

Daugiau savo gyvenime nepažįstu žmonių, kurie užsidegus moters akims galėtų jai įteikti tokią dovaną”, – prislopintu balsu kalbėjo moteris.

Pora į sodybą vykdavo beveik kiekvieną savaitgalį.

K.Daukšys čia puikiai atsipalaiduodavo ir pailsėdavo žvejodamas.

Nuotakai davė pažadą

Penkeri draugystės metai – tiek laiko prireikė, kad K.Daukšys išpildytų pažadą vesti Editą.

1994-aisiais ir Edita, ir Kęstutis išsiskyrė su savo sutuoktiniais ir tais pačiais metais sumainė aukso žiedus.

K.Daukšys savo nuotakai tvirtai pažadėjo: „Tu esi mano paskutinė moteris, kurią aš vedu”.

E.Daukšienė patikėjo savo vyro žodžiais ir gražiu jųdviejų gyvenimu iki pat senatvės.

Nuotaką kuklioms vestuvėms papuošė K.Daukšio pusseserė, žinoma dizainerė Sandra Straukaitė. Ji per parą pasiuvo žydros spalvos suknelę.

Provokavo įniršio priepuolius

„Neturiu ko slėpti – iš pradžių gyvenę studentišką gyvenimą, netrukus tapome pasiturintys.

Aš, turtingo vyro žmona, niekur nebedirbau”, – atvirai kalbėjo E.Daukšienė.

Iš Vilniaus profsąjungų rūmų E.Daukšienė išėjo pasklidus kalboms apie etatų mažinimą.

K.Daukšys sutuoktinei nuolatos kalė į galvą, kad geriau palikti neperspektyvų darbą, nei laukti, kol darbdaviai atleis.

„Ieškojau kito darbo, bet Kęstutis mane patikino: „Man geriau, kai tu esi rami, nestresuoji ir būni namuose. O pinigų aš mums uždirbsiu”, – tokie K.Daukšio žodžiai moters neįtikino.

K.Daukšys tada įkūrė bendrovę „Balticum”. Moteris siūlėsi tapti jo sekretore. Tačiau jaunas verslininkas nenorėjo, kad jo žmona dirbtų paprasta sekretore.

Išeitis buvo surasta – E.Daukšienei vyras savo bendrovėje patikėjo vadybininkės pareigas.

„Dirbant drauge su vyru mane kelis kartus ištiko įniršio priepuoliai – tarp mudviejų prasidėjo trintis. Bendrovės vadovas prie kitų savo darbuotojų pakeltu tonu man reikšdavo nepagrįstas pastabas.

Man buvo sunku priprasti prie įsakmių vyro žodžių”, – pasakojo E.Daukšienė.

Ūkio ministro žmona patikino, kad tuomet ji dirbo darbą, kurį išmanė puikiai: rengė gaminių pristatymus, reklamos projektus, ėmėsi bendrovės įvaizdžio kūrimo.

Vyro įžeidinėjimų E.Daukšienė neįstengė pamiršti ir nuoskaudas širdyje parsinešdavo į namus.

Išeitį surado K.Daukšys.

Žmonos jis paprašė per mėnesį parašyti verslo planą, kaip pakelti bendrovės reitingus.

„Ar galėtų gera pyragų kepėja šokti baletą? Toks buvo jo prašymas. Vyro prašiau paaiškinti, kaip rašomas verslo planas.

Kadangi nesu baigusi ekonomikos mokslų, vyro duotos užduoties neįveikiau”, – liūdnai šyptelėjo pašnekovė.

Moteris neslepia, kad tada jai teliko geros žmonos ir geros motinos vaidmenys. Visiems buvo labai paranku – E.Daukšienė gyveno savo vaiko ir vyro gyvenimus.

„Užtat dabar labai džiaugiuosi – pagaliau pradėjau gyventi savo gyvenimą!” – tikino ministro sutuoktinė.

Žvelgė kaip į silpną moterį

Sykį Edita buvo užsidegusi pradėti savo verslą – įkurti grožio saloną ar stomatologijos kabinetą.

Šitiems verslo planams pinigų būtų užtekę, bet šeimos galva nusprendė už savo žmoną: „Tau bus per sunku!”

E.Daukšienei pritrūko ryžto ir užsispyrimo siekti savo tikslo.

„Kęstučiui aš atrodžiau silpna moteris. Jis niekuomet nepalaikė manęs ir nevertino kaip geros darbuotojos.

Žinoma, man buvo patogi tokia situacija, už vyro pečių jaučiausi tarsi už sienos – rami ir saugi.

Dėl man sudarytų šiltnamio sąlygų pradėjau nepasitikėti savimi. Žinojau, kad kiekviena mano problema vis tiek bus išspręsta ir man nereikės netgi piršto pajudinti”, – svarstė ant skyrybų slenksčio atsidūrusi moteris.

Rūpėjo sutuoktinės išvaizda

K.Daukšys už žmonos paklusnumą netruko jai atsidėkoti. Savo moterį jis lepino be jokių progų – pradžiugindavo gėlėmis ir kitomis netikėtomis dovanomis.

E.Daukšienė patikino niekuomet netroškusi auksinių papuošalų, nors jų dažnai gaudavo.

Daukšių šeimoje buvo tradicija kartu pietauti, vakarieniauti arba tiesiog mieste romantiškai susitikti kavos puodelio.

„Kęstutis man parodė gražiausią Dzūkijos dalį. Šį regioną pažinau tik vyro dėka.

Įsimylėjęs jis būna labai romantiškas”, – svajingai į prisiminimus nuklydo ministro žmona.

K.Daukšiui buvo svarbi ir jo moters išvaizda.

„Jis ne kartą manęs klausė, ar man reikia naujų drabužių, ar nieko netrūksta. Kęstutis neslėpė, jog jam labai svarbu, kad gražiai atrodyčiau aplinkiniams.

Kai jis mane mylėjo, man netrūko nei jo dėmesio, nei dosnumo”, – patikino pašnekovė.

Moteris liūdnai šyptelėjo – tokį vyro dosnumą ji dar labiau įvertino jo netekusi.

Pati išrinko vyrui sekretorę

Vieną dieną K.Daukšys grįžo į namus ir žmonos paklausė patarimo – neva atsirado labai gera proga mestis į kitą verslo šaką – įsigyti Lentvario bendrovės „Kilimai” akcijų.

„Ar mums to reikia?” – E.Daukšienės paklausė sutuoktinis.

„Mums to reikia!” – savo vyro abejones išsklaidė žmona.

1998 metais K.Daukšys tapo bendrovės „Kilimai” valdybos pirmininku.

„Man atrodė, kad Kęstutis bet kurioje srityje gali kalnus versti.

Aš iki šiol tikiu jo neribotomis galimybėmis. Jis – gabus, protingas vyras.

Kita vertus, kai pasiekia užsibrėžtų rezultatų, jam vėl reikia naujovių ir Kęstutis imasi kitos veiklos”, – kalbėjo E.Daukšienė.

Moteris ne tik palaikė vyro idėją vadovauti Lentvario bendrovei – ji jam net išrinko sekretorę.

Iš K.Daukšio jai pateiktų kelių nuotraukų moteris parodė į juodaplaukės atvaizdą. E.Daukšienei labiausiai patiko rusų kalbos mokytoja Eirida Bružienė.

Nuo tos akimirkos Daukšių santuokai iškilo pavojus.

Nemalonus susitikimas parodoje

K.Daukšys vis dažniau vakarais užtrukdavo darbe.

„Kai bendrovės „Kilimai” gaminys gavo svarbų apdovanojimą, aš ruošiausi su savo vyru vykti į šventinę ceremoniją. Bet jis mane tada patikino, jog visi darbuotojai vyks be antrųjų pusių.

Tik vėliau sužinojau, kad tąvakar mano vyras bendrovės sėkme dalijosi su savo sekretore Eirida”, – liūdnai šyptelėjo ministro žmona.

Įtarimai dėl sutuoktinio neištikimybės dar labiau sustiprėjo, kai E.Daukšienė apsilankė Vilniuje vykusioje Baltijos odos ir tekstilės parodoje.

Čia ji pirmąkart akis į akį susitiko su vyro sekretore E.Bružiene.

Ši moteris atrodė sutrikusi, kai prie įmonės „Kilimai” stendo išvydo einančią savo vadovo žmoną.

„Nors iki tol su Eirida man neteko bendrauti, ši moteris tada be jokio pagrindo ėmė manęs klausinėti, kodėl aš jos nemėgstu ir kodėl ant jos pykstu.

Jos elgesį tuomet geriausiai atitiko posakis: vagie, kepurė dega.

Man buvo itin nemalonu klausytis tų sekretorės išvedžiojimų.

Bet susitikimas su Eirida padėjo atsakyti į klausimus, kurie man nedavė ramybės”, – susitikimo su artima vyro drauge negali pamiršti Edita.

Užmerkė akis prieš neištikimybę

K.Daukšio sutuoktinė manė, jog vyro tarnybinis romanas su sekretore greitai išblės.

„Nežinojau, kaip ten buvo iš tikrųjų – savo vyro niekuomet netikrinau, nesekiau ir neketinau kapstytis. Tikėjausi, kad anksčiau ar vėliau šis košmaras pasibaigs.

Tačiau nenumaniau, kad viskas baigsis gerokai dramatiškiau – vyro išėjimu iš namų”, – atsiduso pašnekovė.

Po dešimties bendro gyvenimo metų E.Daukšienės ir jos vyro romantiški santykiai prigeso.

Žmona nebekreipė dėmesio, kada jos sutuoktinis sugrįžta į namus ir kada iš jų išeina.

E.Daukšienė užsisklendė savyje ir vis dažniau dienas leisdavo sodyboje Molėtų rajone.

„Iš Kęstučio elgesio galėjau spėti apie neištikimybę. Tačiau kai nematai paties fakto, tai ir širdies neskauda. Saugojau save nuo šitokio smūgio ir netgi nebandžiau gilintis, kas tuomet vyko jo gyvenime.

Ir taip man užteko visokiausių kalbų: Daukšį matė ten ir ten, matė su ta ir ta moterimi. Dabar žinau tik viena – vyro paliktos moters dalia yra nepakeliamai sunki”, – liūdnai patikino ministro žmona.

Skaudi žinia – tarpduryje

Vieną saulėtą 1999-ųjų rudens dieną K.Daukšys savo žmonai pasakė vykstąs pailsėti į Druskininkų sanatoriją.

E.Daukšienė sutuoktiniui sukrovė lagaminą.

Išeidamas pro duris K.Daukšys pridūrė, kad jis į namus nebegrįšiąs.

„Po tų jo žodžių mane ištiko šokas. Paklausiau, ką jis tuo norįs pasakyti. Suvokusi tiesą, puoliau į isteriją ir ašaras.

Tuomet jis man tvirtai atkirto: „Viskas. Aš taip nusprendžiau!” – E.Daukšienė visą gyvenimą prisimins tą skaudžią akimirką.

Kai sutuoktinis išvyko, moteris vylėsi, kad sanatorija jam bus gera vieta viską dar kartą ramiai apmąstyti. E.Daukšienė netikėjo pajėgsianti sulaikyti iš šeimos bėgantį žmogų.

„Gerai prisimenu dieną, kai važiavau į Druskininkus lankyti Kęstučio. Jam vežiau kažkokius dokumentus. Pro automobilio langą aš stebėjau nuostabų rudens vaizdą: margi medžių lapai pleveno lengvame rūke, o neskaidri, tačiau vis dar šildanti saulė išryškino visus gamtos kontūrus.

Mane apėmė keistas jausmas – aplink gamta išgyvena nuostabiausias savo dienas, o mano širdyje taip negera”, – lėtai rinkdama žodžius tyliai kalbėjo moteris.

Nebuvo kam pasiguosti

Subyrėjus šeimos pamatams, nuo E.Daukšienės nusisuko daugelis jos ir K.Daukšio bendrų draugų. Jie pasirinko draugystę su įtakingu ir pasiturinčiu vyru, o ne su bedarbe, atramos gyvenime netekusia moterimi.

„Neturėjau ir artimų bičiulių, su jomis jau anksčiau lioviausi bendrauti. Mat Kęstučiui jos nepatiko. Vyras man sakydavo, kad pabendravusi su savo bičiulėmis aš labai pasikeičiu.

Tą situaciją vertindama iš dabarties taško aš supratau – mano draugės man įkvėpdavo stiprybės ir pasitikėjimo savimi, o tai labai nepatiko mano vyrui”, – įsitikinusi pašnekovė.

Širdgėlą skandino vienatvėje

Kai sutuoktinis išėjo pas kitą, E.Daukšienė jųdviejų butą sostinės centre už simbolinę kainą išnuomojo pažįstamiems, o pati su savo širdgėla užsisklendė sodyboje Molėtuose.

„Nejutau džiaugsmo. Maniau, kad mano gyvenime nieko gero nebeįvyks. Tad nusiteikiau jį užbaigti tyliai ir ramiai.

Jaučiau savo kaltę – nepavykusi antroji mano santuoka didžiule našta prislėgė mano dukterį Eveliną, tėvus”, – moteris atvirai pasakojo apie prieš šešerius metus ją ištikusią emocinę krizę.

Pašnekovė liūdnai šyptelėjo ir prisipažino, kad tik prieš daugiau kaip pusmetį ji išsivadavo iš sunkios depresijos.

Penkeri jos gyvenimo metai nuėjo veltui.

„Psichologinio skausmo baimė yra didžiausias mūsų stabdys. Baimė, kad man vėl skaudės, neleido imtis jokių veiksmų. Sakoma, kai nebegali šliaužti, reikia atsikelti ir pradėti bėgti. Galbūt tai būtų man padėję. Bet kai nebegalėjau šliaužti, sustojau”, – giliai atsiduso ūkio ministro žmona.

Moteris liovėsi pasitikėti žmonėmis, jautėsi taip, lyg iš kiekvieno jų lauktų tik niekšingos kiaulystės.

Darbas sugrąžino į vėžes

Sutuoktinio neištikimybės palaužta žmona iš depresijos kiauto lukštenosi be galo skausmingai.

Atsikratyti skausmingų išgyvenimų jai padėjo knygos ir filmai.

„Tik įsidarbinusi tarptautinėje bendrovėje KGC vėl atradau gyvenimo džiaugsmą.

Prieš aštuonis mėnesius tartum Feniksas pakilau iš pelenų.

Penkeri metai depresijos – labai ilgas laiko tarpas, kad dar galėčiau ko nors norėti, kažko siekti.

Bet be galo džiaugiuosi, kad pagaliau vėl atradau save ir kad mane paliko viską griaunanti širdgėla”, – liūdnas mintis nuginė pašnekovė.

Moteris savo širdgėlą prilygino storiausiai metalinei grandinei, kuri buvo apsivyniojusi jai aplink kaklą.

Kas nenužudo, tas sustiprina

Šiuo metu E.Daukšienė lyg mažas vaikas džiaugiasi, jog pagaliau vėl jaučiasi laisva, nuo kito įtakos nepriklausoma moterimi.

Šias permainas ji vertina kaip antrąjį savo gimimą.

„Kas mūsų nenužudo, tas mus tiktai sustiprina. Pradėjau klausytis savo širdies balso – ne tik imu man gyvenimo teikiamas gėrybes, bet ir pati stengiuosi kuo daugiau kitiems atiduoti savęs.

Dar niekuomet nesijaučiau tokia savarankiška ir einanti teisingu keliu. Tikiuosi, jog išmokau gyvenimo duotas pamokas. Tikiuosi, kad baigėsi ta bauginanti nežinia”, – spindinčios E.Daukšienės akys bylojo apie išgijimą.

Netrokšta praturtėti iš skyrybų

Edita jau pradėjo skyrybų procesą su savo vyru, dabartiniu ūkio ministru K.Daukšiu. Kartu nebegyvenantys sutuoktiniai kol kas savo pageidavimus dėl turto pasakė tik telefono pokalbio metu.

„Esu linkusi neužverti durų tolesniam mano ir Kęstučio bendravimui”, – tikino E.Daukšienė.

Moteris nesitiki susikrauti turtų iš skyrybų su milijonieriumi vyru.

Edita tikisi, kad jos vis dar oficialus vyras jai paliks Molėtų rajone esančią sodybą ir nekilnojamojo turto Vilniuje.

„Finansinė laisvė dabar – mano raktas į svajonę. Kai aplink save žmogus mato gerus ir gražius dalykus, jo dvasinė būsena visai kitokia nei to, kuris tiktai galvoja, kaip išgyventi dieną”, – mano dar neseniai nepriteklius kentusi turtingo politiko žmona.

Ministro draugei – kitas vardas

E.Daukšienei, jau susitaikiusiai su būsimomis skyrybomis, sunku suvokti tiktai vieną dalyką. Kodėl spaudoje pasirodė jos vis dar oficialaus sutuoktinio bei jo draugės Eiridos nuotraukos, po kuriomis yra parašai: „Ūkio ministras Kęstutis Daukšys su žmona Edita”.

„Mes jau seniai nebegyvename kartu, tad nesuvokiu, kodėl Kęstutis kitą moterį dangsto mano vardu”, – stebėjosi ministro žmona.

Sunkią depresiją dėl savo vyro neištikimybės išgyvenusios moters šios sutuoktinio bei jo mylimosios nuotraukos nebeskaudina.

„Nežinau, kaip sureaguočiau, jei Kęstutį ir Eiridą sutikčiau gatvėje. Tačiau jokio apmaudo ir pagiežos tam žmogui manyje nebeliko.

Tik atleidusi Kęstučiui, vėl pradėjau gyventi normalų gyvenimą”, – patikino po likimo smūgių atsitiesusi E.Daukšienė.

Lina Varnaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Ūkio ministro žmonai – karti išdavystės taurė"

  1. Arvydas

    Pilna melo ir neteisybes,Plechanovo institute jis nesomoke,o lanke tik 3 menesiu kursus,toliau,ka ji gasli daug kalbeti pati palikusi pirma vyra ir vaika,ko norejo ta ir gavo.

  2. nebulafrequent

    Arvydai,ne tau kalbeti ir ne tau teisti.Visi mes esam zmones ir mokomes is savo klaidu.Edita-mano mama.Ir tik zmones buve ten ir tada zino kas ir kaip buvo.Komentaras nevykes tavo,o atsakymas mano tikriausiai velokas.

Komentuoti: Arvydas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.