Nemuno saloje planuojamus statyti sporto rūmus žada finansuoti bankas „Snoras”
Po vakarykščio susitikimo su Prancūzijos kompanijos „Bouygues Batiment International” atstovais Kauno savivaldybės derybų grupės nariai prabilo, kad dar šią savaitę gali būti parafuotas koncesijos sutarties projektas. Tačiau derybininkai ir „Žalgirio” klubo atstovai vengia kalbėti apie būsimosios arenos kainą.
Nuo metų pradžios tik užuominomis kalbama, kad naujųjų rūmų kaina gali viršyti Koncesijos įstatymo leistiną 200 milijonų ribą. Neoficialiais duomenimis, padėtis pasikeistų, jeigu Vyriausybė šiam projektui skirtų 50-70 milijonų litų.
„Atsakymo nebus. Verslo plano nematėme, todėl negalime komentuoti skaičių”, – teigė Savivaldybės derybų grupės koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas.
Įvardijo finansuotoją
Pirmadienį į Lietuvą atskridę Prancūzijos kompanijos derybininkai pirmiausia susitiko su „Žalgirio” atstovais. Pasak klubo viceprezidento Gedimino Navikausko, daugiausia kalbėta apie būsimojo konsorciumo reikalus, kurio 80 procentų akcijų greičiausiai valdys viešoji įstaiga „Kauno Žalgirio rėmėjas”, o likusią dalį – „Bouygues Batiment International”.
Klubo atstovai ne kartą buvo užsiminę, kad arenos projektui ieškoma finansinio investuotojo. Vakar G.Navikauskas „Kauno dienai” patvirtino, kad juo greičiausiai taps vienas „Žalgirio” akcininkų, – bankas „Snoras”.
„Vyksta derybos ir linkstama, kad bankas šiame projekte dalyvaus. Kol kas dar negaliu pasakyti, ar „Snoras” taps būsimojo konsorciumo akcininku, ar tiesiog finansuos „Žalgirio” dalį”, – teigė klubo viceprezidentas.
„Snoras” valdo 14 procentų bendrovės „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras” akcijų. 38,5 procento akcijų priklauso klubo prezidentui Arvydui Saboniui, 35 procentai – Savivaldybei, 5 procentai – bendrovei „Azovlitas” ir 7,5 procento – viešajai įstaigai „Kauno Žalgirio rėmėjas”.
Nuostolius teks kompensuoti
„Kol kas nei sutarties priedų, nei verslo plano dar nematėme. Prancūzai juos žadėjo pateikti artimiausiomis dienomis. Jeigu šią savaitę parafuotume sutartį, kitą į Lietuvą atvyktų prancūzų finansininkai”, – tikino Savivaldybės derybų grupės koordinatorius K.Kriščiūnas.
Vakar iki vakaro posėdžiavę derybininkai susitarė dėl 33 iš 40 straipsnių. Ketvirtadienį planuojamas susitikimas su Kauno meru Arvydu Garbaravičiumi.
„Tikimės, kad iki to laiko koncesijos sutarties projektas bus parafuotas, o jau kitą savaitę analizuosime priedus”, – teigė K.Kriščiūnas.
Jis nepaneigė, kad sutarties projekte yra numatytas punktas, kad, arenai dirbant nuostolingai, Savivaldybė turėtų padengti dalį nuostolių.
„Bus nustatyta riba, kokio dydžio mokestį maksimaliai galės mokėti Savivaldybė. Jeigu nuostoliai bus didesni, Savivaldybė jų nedengs. Kol kas sutartyje neįrašyti skaičiai. Jie paaiškės tik pamačius verslo sutartį”, – sakė K.Kriščiūnas.
Apie pinigus kalbėti vengiama
Prancūzijos kompanijos atstovai kol kas viešai paminėjo tik preliminarią statybų kainą – apie 150 milijonų litų. Daugiau apie sumas kalbėti vengiama.
„Preliminarios kainos yra, tačiau nenoriu jų viešai įvardyti. Paskui dar būsiu neteisingai suprastas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad statybos Lietuvoje brangsta”, – vakar sakė „Žalgirio klubo viceprezidentas G.Navikauskas.
Neoficialiais duomenimis, jeigu arenos statyba kainuotų apie 150 milijonų litų, koncesijos kaštai siektų apie 75 milijonus litų. Be to, dar Savivaldybė įsipareigotų 23 metus dengti galimus nuostolius. Šis kasmetinis mokestis gali siekti apie 3 milijonus litų. Tiesa, jis gali būti pradėtas mokėti tik po kelerių metų, kai arena jau pradėtų veikti.
Pagal įstatymą koncesijos vertė negali viršyti 200 milijonų litų.
Architekto vizito data neaiški
Po pirmojo projekto pristatymo Kauno architektų ir urbanistų ekspertams, prancūzas Mišelis Režembalis žadėjo atsižvelgti į kolegų kritines pastabas ir dar kartą pristatyti arenos projektą. Tačiau iki šiol kauniečiai naujojo pristatymo nesulaukė.
„Manau, kad tiksli data turėtų paaiškėti ketvirtadienį. Į Kauną atvyksta Prancūzijos kompanijos inžinieriai. Su miesto vadovais bus kalbama, kaip prie arenos pritaikyti infrastruktūros projektą – kur bus tiesiami tiltai ir pan. Siūlyta, kad tai padarytų prancūzai. Tačiau jokio sprendimo nepriimta”, – tvirtino K.Kriščiūnas.
„Kauno diena” rašė, kad tiltų statyba, krantinių sutvarkymas ir kita infrastruktūra Savivaldybei papildomai kainuos apie 70 milijonų litų. Šiuos darbus rengiamasi atlikti pagal architekto Eugenijaus Miliūno parengtą projektą, tačiau jį dar reikia pritaikyti prie naujosios arenos vizijos.
Kas vadovauja Savivaldybės derybininkams?
Prieš keletą mėnesių Antanas Balutis atsistatydino iš derybų grupės dėl arenos koncesijos vadovo pareigų. Vakar paaiškėjo, kad derybininkai naujojo vadovo iki šiol neturi.
„Šiuo metu derybų grupei rotacijos principu vadovauja visi nariai. Dabar atėjo mano eilė. Nemanau, kad tai gali sukelti kokių nors problemų. Atsakomybę prisiimame kolegialiai”, – tikino Savivaldybės administracijos laikinasis vadovas Robertas Stanionis.
Derybininkai vakar vengė įvardyti konkrečią datą, kada koncesijos sutartis kartu su visais priedais bus pateikta miesto Tarybai. „Manau, kad tai gali būti padaryta dar šią kadenciją”, – sakė R.Stanionis.
Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl arenos koncesijos sutarties gali balsuoti jau naujos kadencijos miesto Taryba. Tiek prancūzai, tiek „Žalgirio” atstovai siekia, kad tai padarytų dabartiniai politikai, nes būkštaujama, kad naujieji miesto Tarybos nariai arenos projektą gali sustabdyti.