Šiandien Klaipėdoje prasidedančiame Tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „PLArTFORMA” Lietuvos šokio informacijos centras pristato Jungtinį Lietuvos choreografų vakarą. Buvusio Tabako fabriko angare klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai išvys choreografo Vyčio Jankausko šokio spektaklį „Nuskendęs slėnis”, Andriaus Katino bei Marijos Saivosalmi spektaklio „The Last Beauty of the Day”eskizą ir Editos Stundytės šokio kompoziciją „Plaukia Ofelija, skęsta”.
Šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis” yra vienas paskutiniųjų choreografo Vyčio Jankausko darbų. Tai duetinis šokio spektaklis, sukurtas pagal Skirmanto Sasnausko muziką, atliekamas paties choreografo ir pagrindinės trupės šokėjos Giedrės Kirkilytės. Tačiau tai nėra kūrinys apie moters ir vyro santykius. Abstrahuota, poetine ir tuo pačiu fizinio tikrumo kupina šokio kalba choreografas siekia atskleisti tam tikrą vyksmą, kaip kontekstą, kuriame egzistuoja ir sąveikauja herojai.
2004 m. choreografas Vytis Jankauskas ir kompozitorius Skirmantas Sasnauskas už šokio spektaklį „Nuskendęs slėnis” buvo įvertinti Kultūros ministerijos įsteigtais „Auksinio scenos kryžiaus” apdovanojimais.
Kūrybingai tarp Suomijos ir Lietuvos kursuojanti choreografų pora Maria Saivosalmi ir Andrius Katinas kartu kuria nuo 2002 m. Naujausiame šių choreografų projekte „The Last Beauty of the Day” nagrinėjama žmogaus identiteto tema. Spektaklio eskize keliami klausimai: ką reiškia save identifikuoti? ar tai įmanoma? kodėl kyla noras save apibendrinti, su kažkuo susieti? Projekto koprodiuseriai – Lietuvos šokio informacijos centras ir danceWEB (Austrija), rėmėjai – Europos sąjungos programa „Culture 2000”, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė.
Nors Editos Stundytės šokio spektaklio „Plaukia Ofelija, skęsta” siužetas remiasi žymiąja Williamo Shakespeare’o tragedija, tačiau jaunoji choreografė teigia, jog nesiekia „statyti „Hamleto”. Šis šokio spektaklis – tai tarsi kelionė po išprotėjusios, mirštančios Ofelijos vidinį pasaulį. Spektaklyje choreografė kelia klausimus: kas nutinka po mirties? Ar įmanoma numirti ir to nepastebėti? galbūt Ofelijai tai pavyko?
E.Stundytė teigia, jog vis dar bando atrasti savo stilių, tačiau šiuo atveju tai tikrai nebus grynasis šokis. „mane labai domina menų sintezės galimybės teatre”, – teigia choreografė. Ir šį spektaklį apibūdina kaip šokio teatrą, nes čia bus naudojami Hamleto ir Ofelijos tekstai ir dainos iš Shakespeare’o dramos. „Manau, šis spektaklis – tai akimirka prieš mirtį, ištęsta iki 30 minučių”, – teigia E.Stundytė.