ES priėmė paslaugų direktyvą, kuri numato gerinti verslo sąlygas iki 2010 metų
Europos Sąjunga gruodžio pabaigoje priėmė paslaugų direktyvą, kurios nuostatos panaikina daugelį kliūčių, trukdančių steigti paslaugų verslą ir teikti paslaugas kitose ES valstybėse. Rengdamasi įgyvendinti direktyvą Lietuva turės peržiūrėti šimtus teisės aktų, daugiausia susijusių su verslo reglamentavimu. Paslaugų verslo atstovai permainų laukia, tačiau nesitiki palengvėjimą pajusti greitai.
Direktyvos esmė – paprastumas
Gruodžio pabaigoje ES priimtos Paslaugų direktyvos nuostatos bus įgyvendinamos etapais iki 2010 metų. Pirmieji treji metai skiriami pasirengti įgyvendinti direktyvą ir suderinti nacionalinius teisės aktus su ES reikalavimais. Už paslaugų direktyvos koordinavimą Lietuvoje atsakinga Ūkio ministerija jau pradėjo parengiamuosius direktyvos įgyvendinimo darbus.
„Paslaugų direktyvos nuostatos panaikina daugelį kliūčių, trukdančių steigti paslaugų verslą ir teikti paslaugas kitose Sąjungos valstybėse. Reformos ES paslaugų sektoriuje palies ne tik paslaugų įmones, bet turės įtakos ir pramonės konkurencingumui”, – apie naująją direktyvą kalba Ūkio ministerijos Vidaus rinkos koordinavimo departamento direktorius Saulius Kolyta.
Anot jo, rengdamasi įgyvendinti direktyvą Lietuva turės peržiūrėti šimtus teisės aktų, daugiausia susijusių su verslo reglamentavimu. Šiuo metu, pasak jo, Ūkio ministerijos atstovai konsultuojasi su Europos Komisijos ekspertais, jau atlikta verslo teisinio reglamentavimo studija.
Įgyvendindamos paslaugų direktyvos nuostatas ES narės turės supaprastinti arba panaikinti nepagrįstus, neproporcingus ir diskriminacinius nacionalinių teisės aktų reikalavimus, pirmiausia susijusius su administracinėmis procedūromis ir formalumais steigiant verslą. Turės būti peržiūrėta leidimų, licencijų išdavimo tvarka.
Biurokratizmą keis „vienas langelis”
Direktyva numato panaikinti teisines ir administracines kliūtis, nepagrįstai ribojančias laisvą paslaugų teikimą. Planuojama įsteigti kontaktinę instituciją, teikiančią informaciją ir išduodančią visus paslaugų verslui reikalingus leidimus „vieno langelio” principu. Be to, turės būti užtikrintas informacijos prieinamumas internete įvairiomis ES kalbomis bei suteikta galimybė sutvarkyti visas administracines procedūras bei formalumus elektroninėmis ryšio priemonėmis. Kiekvienai šaliai taip pat teks įgyvendinti priemones, stiprinančias administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, parengti ataskaitą Europos Komisijai apie išliekančius leidimus (licencijas) ir kitus apribojimus paslaugų teikėjams.
„Svarbu, kad leidimų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai būtų aiškūs, suprantami, nesudėtingi ir atitiktų šiuolaikines rinkos sąlygas. Todėl turės būti supaprastintos leidimų ir licencijų išdavimo procedūros ir formalumai, atsisakyta dokumentų, kurie nėra būtini gaunant vieną ar kitą leidimą. Su tuo susijusios administracinės procedūros palaipsniui bus perkeliamos į internetą. Administravimo supaprastinimo ir verslo sąlygų gerinimo procesai yra vykdomi ir kitose ES šalyse,” – sako S.Kolyta.
Paslaugų direktyvos poveikio tyrimas parodė, kad Lietuvoje didžiausi teigiami pokyčiai siejami su paslaugų eksporto plėtra, išaugsiančia pridėtine verte, įmonių pajamų ir pelningumo augimu. Ūkio ministerijos duomenimis, didžiausias teigiamas poveikis laukiamas statybos, turizmo, didmeninės prekybos ir konsultacijų versle.
Lietuvoje yra apie 330 leidimų, reikalingų įvairioms veiklos rūšims pradėti ir vykdyti (neįskaičiuojant licencijų). Iš jų apie 130 yra įtvirtinti ES teisės aktuose, o apie 200 leidimų yra nustatyti Lietuvos iniciatyva toms sritims, kurioms ES teisė nereglamentuoja leidimų išdavimo.
Verslininkai džiūgauti neskuba
„Jeigu tai nebus vien popierinis aktas, tai bus labai šaunu”, – apie priimtą paslaugų direktyvą kalba Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros savininkas Almantas Pėstininkas. Anot jo, paslaugų verslo aplinkos supaprastinimas visos Europos mastu yra geras dalykas, tuomet galbūt atsiras sąlygų dirbti ir užsienio rinkose.
Verslą daryti Lietuvoje, pasak A. Pėstininko, niekada nebuvo labai lengva, todėl išlieka tik patys stipriausi. Gerai, anot nekilnojamojo turto srities eksperto, kad planuojama sumažinti biurokratinių suvaržymų, vieno langelio principas jau seniai laukiamas.
„Kol kas reikia praeiti ilgus kelius, jei nori imtis verslo”, – pabrėžia A. Pėstininkas.
Turizmo UAB „Kauno saitas” direktorius Robertas Rukaitis sako didelių vilčių į naujas direktyvas nededąs: „Popieriais ir visokiomis direktyvomis nelabai tikiu, verslo kryptį parodo gyvenimas, o ne popieriniai sprendimai.” Verslininkas sako lengvatų ir paramos iš valdžios nesitikintis – investuoja į kvalifikuotą darbo jėgą ir modernias verslo valdymo programines įrangas ir taip užsitikrina sotų rytojų.
„Svarbiausia neatsilikti nuo Vakarų Europos turizmo verslo atstovų, būti ne mažiau moderniems, tada ir sėkmė nenusigręš”, – dalijasi mintimis R. Rukaitis, „Kauno saito”, turinčio biurus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, vadovas.
UAB „Audiotonas” direktorius Robertas Lučinskas paslaugų direktyvą laiko būtinu dalyku, nes dabartinė situacija verslininkų netenkina.
„Pradėjus verslą ir susidūrus su krūva biurokratinių kliūčių žmogui gali dingti noras vystyti tą verslą, pradžia mūsų šalyje yra be galo sudėtinga”, – dalijasi patirtimi konferencijų ir seminarų organizavimo bendrovės vadovas. Jeigu apskaita užima daugiau negu pusę laiko viso verslo, verta susimąstyti, ar iš viso tas verslas efektyvus. Supaprastinus santykius su valdžia bei apskaitos principus smulkiam verslui dirbti būtų lengviau ir jo imtųsi daugiau žmonių.
Lietuviškos paslaugos užsieniui
Liaukadija Juonienė, valymo paslaugų UAB „Plovėjas” savininkė, teigiamai vertina paslaugų direktyvą, tačiau greitų pokyčių nesitiki.
„Tikėtis mažesnių mokesčių būtų naivu – jie jau didėja. Valdžia vieną kalba, kitą daro. Nemanau, kad verslo sąlygos bent kiek gerės. O ir korupcijos lygis nė kiek nemažėja”, – sako L. Juonienė. Teigiamų pokyčių, anot jos, galima tikėtis po maždaug penkerių metų, įvedus eurą. Bendra valiuta, jos įsitikinimu, užkirstų kelią užsienio investuotojų dempingo politikai: bandydami įsitvirtinti Lietuvos rinkoje jie paslaugas teikia dirbtinai sumažindami kainas ir kol kas sėkmingai persivilioja klientus.
Valymo paslaugų bendrovės vadovė sako, kad išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje tampa keblu ir dėl darbuotojų trūkumo: valytojų, kiemsargių darbas nedomina jaunimo, o pagyvenę žmonės nepajėgūs dirbti taip greit ir kokybiškai, kaip reikalauja užsakovai. Biurų savininkai pageidauja gražių ir tvarkingų valytojų, o tokių rasti beveik neįmanoma.
Verslininkė džiaugiasi, kad paslaugų direktyva numato paprastesnes sąlygas paslaugų eksportui – pirmiausia planuojama plėsti verslą į Ispaniją ir kitus šiltus kraštus, kur valymo paslaugų rinka, anot jos, dar apytuštė. „Plovėjas” ketina imti pavyzdį iš užsienyje sėkmingai dirbančių statybos bendrovių – darbuotojus į naujas rinkas vešis iš Lietuvos.
nesamone!!!!!