Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos data uostamiestyje įamžinta ne vienoje vietoje ir kasmet minima masiniais renginiais, miestiečių sąmonėje didesnio pėdsako vis dar nėra palikusi.
Pavadinimas – mįslė
Telefonu „Klaipėdos” korespondentai pakalbino ne vieną dešimtį klaipėdiečių, gyvenančių Sausio 15-osios gatvėje. Teiravomės, ar žmonės žino, koks įvykis įamžintas gatvės pavadinime.
Atsakymai stebino. Dauguma kalbintų žmonių trumpai atsakė niekada nesusimąstę apie savo gatvės vardą.
Dalis kalbintųjų painiojo 1923 metų sausio 15 ir 1991 metų sausio 13 dienų įvykius. O keli net sumaišė sausio 15-osios ir vasario 16-osios datas.
Viena moteris pati neprisiminė istorinių įvykių, susijusių su minima gatvės pavadinime data, ir paklausė apie tai savo moksleivę dukrą. Ilgokai mąsčiusi mergaitė pagaliau kategoriškai atsakė nežinanti, kas tą dieną yra įvykę.
Iš visų apklaustųjų tik Justina Mačernienė iš Sausio 15-osios gatvės 5-ojo namo neabejodama teisingai atsakė į žurnalistų klausimą.
Panašus nusivylimas laukė ir kalbinant Sausio 15-osios gatve ėjusius praeivius bei lūkuriavusius prie šios gatvės vardu vadinamos autobusų stotelės. Garbaus amžiaus moteris bandė spėlioti, ar tik ne dėl naujų statybų buvusi Komjaunimo gatvė pervardinta.
Renginių netrūksta
Klaipėdoje 1923 metų sausio 15 dienos įvykiai įamžinti pavadinus šio įvykio data vieną didesnių miesto gatvių.
Pačioje miesto širdyje prie Biržos tilto prieš keletą metų pastatytas monumentas pažymėti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui.
Senosiose miesto kapinėse, kurios virto Skulptūrų parku, stovi obeliskas žuvusiems sukilimo dalyviams bei pačiam sukilimui atminti.
Kaip ir kasmet, šiandien Klaipėdoje oficialiai bus minima ši data. Vidurdienį prie paminklo sukilimo dalyviams vyks žuvusiųjų pagerbimo ceremonija.
Po valandos Teatro aikštėje klaipėdiečiai pasitiks žygeivius, ėjusius sukilėlių keliais. Popiet Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920 – 1923”.
O vakare Muzikiniame teatre šiai datai paminėti įvyks nemokamas koncertas. Atliekamų kvietimų į šį renginį teatro kasoje nebebuvo jau penktadienio vakarą.
Tad būtų netiesa sakyti, kad ši reikšminga Klaipėdai ir visai Lietuvai data per mažai minima ar pernelyg kukliai įamžinta.
Neliko klaipėdiškių
Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Audra Daujotienė, kuruojanti kultūrą, įsitikinusi, kad Sausio 15-oji žmonių neįsimenama dėl kelių priežasčių.
„Sovietmečiu Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva data nebuvo minima. Daugelis prisimena, kad Lietuvos istorijos mokėmės iš vienintelio plono vadovėlio. Todėl šis įvykis nėra įstrigęs daugelio atmintyje. Nepamirškime, kad po karo mieste klaipėdiečių liko tik vienas kitas. Nebuvo kam jaunajai kartai perduoti gyvosios istorinės atminties, – samprotavo vicemerė. – Nors sukilimas nebuvo didžiulių aukų pareikalavęs įvykis, bet jo reikšmė Lietuvai nepervertinama. Jau 15 metų formuojame Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos minėjimo tradiciją, bet į renginius uostamiestyje svečiai iš sostinės atvyksta itin retai. Valdžios žmonėms kasmet vis tenka priminti apie šią ypatingą datą.”
Gožia kitos šventės
Lietuvoje mūsų dienomis susiklostė įdomi tendencija – dvi labai reikšmingas atmintinas šaliai datas užgožia kitos, labiau minimos dienos.
Sausio 15-oji pamiršta, nes visa Lietuva mini tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius.
Sausio 13-osios išvakarėse visos Lietuvos mokyklose vyksta istorijos pamoka, skirta laisvės gynėjų dienai.
Lietuvos nepriklausomybės dieną vasario 16-ąją užgožia įsimylėjėlių diena – vasario 14-oji.
A.Daujotienės manymu, tautinės bei istorinės sąmonės ugdymas yra didysis mokytojų uždavinys.
Istorikai tebetiria
Kaltinti istorikus, kad jie nepopuliarina Sausio 15-osios įvykių tautos sąmonėje, būtų sunku. Istorijos mokslų daktaras Vacys Vaivada teigė, kad 1923 metų įvykių reikšme šalies istorijai niekas nedrįstų abejoti.
Neginčijama, kad sukilimas ir Klaipėdos krašto prijungimas buvo pats drąsiausiais Lietuvos politinis žingsnis šalies kelių šimtų metų istorijoje.
Istoriniai faktai yra gerai žinomi. Tačiau mokslininkams Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir sukilimo tema tebėra nearti dirvonai. Čia dar yra ką tirti ir apie ką diskutuoti.
Prieš keletą metų kai kurie mokslininkai pradėjo garsiai kalbėti apie tai, kad įvykiai, vadinti Klaipėdos krašto sukilimu, iš tiesų buvo Lietuvos aneksija.
Pasak dr. V.Vaivados, taip kategoriškai teigti kol kas pernelyg anksti. Šios temos tyrimai nėra baigti. Konstatuoti tik istoriniai faktai. Dabar būtų galima įvardinti nuo kelių iki poros dešimčių šio istorinio įvykio vertinimų.