Buities technika prekiaujančių įmonių atstovai pastebi, kad perkantieji viryklę paprastai įsigyja ir gartraukį. Koks iš kelių esamų rūšių būtų efektyviausias, galima apskaičiuoti pagal nesudėtingą formulę.
Bendrovės „Avitela” buities technikos skyriaus vedėjos Violetos Pudžmytės teigimu, galima rinktis iš vadinamųjų ekonominių, kamino tipo arba į baldus įmontuojamų garų surinkėjų. Juos reikia rinktis atsižvelgiant ne tik į išvaizdą, bet ir į tai, kokio dydžio patalpoje bus montuojami.
Tvirtinami prie lubų – reti
Nedideli, po spintelėmis kabinami pigiausieji gartraukiai skirti mažoms virtuvėlėms, kurių plotas siekia 5-7 kvadratinius metrus. Jų galingumas mažas – 180-400 vatų. Populiariausi, anot V. Pudžmytės, šiuo metu yra kamino tipo, kurių galingumas siekia ir iki 1000 vatų, bei įmontuojamieji gartraukiai. Pastarųjų galingumas – 215-800 vatų. Jie būna mažesni už kamininius, įmontuoti į baldus „pasislepia”.
Bendrovės „Topo technika” buitinės technikos skyriaus vedėjo Rolando Banio teigimu, būna ir vadinamųjų erdvinių gartraukių, kurie tvirtinami prie lubų – jei viryklė pastatyta patalpos viduryje. Tačiau Lietuvoje bent jau kol kas tokie prietaisai nėra labai populiarūs.
Pasak V. Pudžmytės, reikiamą gartraukio galingumą galima apskaičiuoti patalpos ploto kvadratinių metrų skaičių padauginus iš aukščio. Gauta suma dauginama iš šešių ir iš dvylikos – taip sužinomas reikalingas minimalus ir maksimalus prietaiso galingumas.
Gartraukiai kabinami ant sienos ir prijungiami prie ventiliacijos angos, kvapai ir garai žarna išeina į lauką. Jei tokios galimybės nėra, prietaisą galima užsandarinti ir dėti anglies filtrą, kuris sugeria garus ir visus kvapus, o į patalpą grąžina išvalytą orą.
Naudojantis ventiliacijos anga trauka yra didesnė – realus traukimo intensyvumas gali būti toks, koks nurodytas gaminio aprašyme. Su anglies filtru trauka gali sumažėti iki 30 proc.
Tiesa, anot V. Pudžmytės, naudojantis ventiliacijos anga traukimas taip pat gali būti mažesnis dėl kai kurių priežasčių – kuo toliau pati anga, kuo joje daugiau alkūnių arba nešvarumų, tuo mažesnis yra prietaiso efektyvumas.
Abu specialistai taip pat patarė atkreipti dėmesį į tai, kad į ventiliacijos angą vedamos žarnos, kuria iškeliaus garai, vidinis paviršius būtų kuo lygesnis – bus geresnė trauka ir mažesnis triukšmas.
Platesnis – geriau
Paprastai kiekvienas gartraukis turi reguliavimo mygtukus, kuriais galima nustatyti tinkamiausią traukimo intensyvumą, taip pat – apšvietimą. Pasak R. Banio, lemputės gali būti paprastos arba halogeninės. Pastarųjų šviesos srautas stipresnis, sąnaudos mažesnės. Jos paprastai montuojamos į brangesnius gartraukius.
Brangesnieji gali turėti indikatorius, nurodančius, kada keisti ar valyti filtrus – riebalinį ir anglies, jei šis naudojamas.
Anot R. Banio, metaliniai riebaliniai filtrai dažnai gali būti plaunami ir indaplovėje. Anglies filtrai dažniausiai yra vienkartiniai.
Pasak V. Pudžmytės, pirkėjas gartraukį gali pasikabinti ir pats – tai nėra labai sudėtinga, nors, žinoma, geriausiai šį darbą padarytų specialistas.
Prietaisas kabinamas ne žemiau nei 60 cm virš viryklės (jei ši dujinė – minimalus atstumas turėtų būti 70 cm) ir ne aukščiau nei 90 cm, kad būtų ir patogu, ir gartraukis veiktų efektyviai.
Gartraukių plotis būna 50, 60 ir 90 cm. „Svarbu, kad nebūtų mažesnis už viryklės plotį – kuo didesnis, tuo geriau”, – pabrėžė V. Pudžmytė.
Rimtesnių gamintojų prietaisai gaminami iš kokybiškesnio metalo, kuris yra atsparesnis mechaniniam poveikiui, lengviau valomas. Be to, tokie gamintojai kreipia daugiau dėmesio į tai, kad garų surinkėjas veiktų kuo tyliau.
Pasak V. Pudžmytės, šių prietaisų priežiūra labai paprasta – vieni filtrai prireikus valomi, kiti – keičiami, daugiau nieko daryti ir nereikia. Be to, garų surinkėjai genda labai retai.