Šimtmečiais kūdikio laukiančios moterys bandydavo nuspėti jo lytį iš pilvo formos. Jeigu pilvas aukštai – gims mergaitė, jei žemai – berniukas, jei krepšinio kamuolio formos – irgi veikiausiai berniukas.
Manoma, jog vizualinis lyties nustatymo metodas atsirado dar Hipokrato laikais, kai buvo manoma, jog vyriškosios lyties embrionas auga dešiniojoje pilvo dalyje, moteriškosios – kairiojoje.
Tačiau šis metodas iki šiol nėra moksliškai patvirtintas. Dauguma eksperimentų parodė, kad šis metodas toks pats tikslus, kaip spėjimas išmetus į viršų monetą…
1999 m. buvo paskelbti tyrimo rezultatai, bylojantys, jog iš 104 nėščių moterų, nežinojusių būsimojo kūdikio lyties, reta kuri iš pilvo formos nuspėjo ją teisingai.
Vis dėlto kai kurie gauti tyrimo duomenys buvo netikėti. Moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, nuspėjo kūdikio lytį 70 procentų tikslumu, o neišsilavinusios – 40 procentų.
Taigi prognozės, pagrįstos moterų nuojauta, buvo kur kas tikslesnės nei vizualinis metodas.
Ir kūdikiai moka kalbėti
Jūsų kūdikis kalba su jumis konkrečia kalba. Jums tereikia išmokti penkias nesudėtingas garsų kombinacijas, kad suprastumėte, ką gi jis nori pasakyti.
Taip teigia australė Priscila Dasten. Ji nuo vaikystės išsiskyrė unikalia muzikine klausa bei atmintimi. P. Dasten gali įsiminti ir iš karto atkurti ankčiau negirdėtą klasikinį kūrinį vos jį išklausiusi.
Pasinaudojusi savo neordinariomis galimybėmis, mis Dasten sukūrė bendravimo su naujagimiais metodą. Australė yra įsitikinusi, kad visi pasaulio kūdikiai kalba viena kalba – penkių garsų rinkiniu. Dastin atidžiai klausėsi daugiau nei 5 tūkstančių įvairių tautybių mažylių ir yra tikra dėl savo atradimo.
Taigi Priscilos manymu, kai mažylis taria garsą „eeerr”, tai reiškia, kad jam pučia pilvuką.
Kai kūdikis sako „hee”, vadinasi, nori valgyti.
„Ou” reiškia „noriu miego”.
Garsu „he” kūdikis sako, jog jaučia diskomfortą, ir prašo atkreipti į jį dėmesį.
Garsas „eiech” reiškia, kad jam norisi atsirūgti.
P. Dansten išleido knygą, kurioje populiarina savo metodą. Ji teigia, esą kiekviena mama, kuri atidžiai klausosi savo kūdikio, gali suprasti, ką jis jai sako.
Tėvai paklūsta vaikų maitinimosi įpročiams
Iki šiol buvo manoma, kad tėvai maitina vaikus taip, kaip jiems atrodo reikalinga. Tačiau pirmą kartą buvo įrodyta, jog tėvai valgo tai, ką mėgsta jų vaikai.
Straipsnį apie tai išspausdino žurnalas „Journal of the American Board of Family Medicine”. Jame teigiama, jog tyrimas, kurį atliko Ajovos universitetas (Mičiganas), parodė, kad suaugę žmonės, gyvenantys su savo vaikais, valgo daugiau riebalų nei tie, kurie gyvena atskirai. Netgi savaitės riebalų skirtumas susidaro gana nemenkas – jis atitinka riebalų kiekį, esantį didelėje picoje su rūkyta dešra.
Ši išvada padaryta remiantis ištyrus daugiau nei 6,6 tūkst. žmonių mitybos įpročius.
Tokios situacijos priežastis yra ta, kad tėvai, nori nenori, priversti pirkti ir valgyti (arba pabaigti suvalgyti) mėgstamą savo vaikų maistą: picas, ledus, dešreles, sausainius, bulvių traškučius ir pan.
Įdomu tai, kad vaiko amžius neturi reikšmės jo tėvų racionui – visais atvejais mamos ir tėčiai valgo daugiau žalingo maisto (kai kurie riebalai skatina širdies ir kraujagyslių ligas) nei suaugusieji, kurie negyvena kartu su vaikais.