Ateinančią savaitę knygynuose pasirodys Rimvydo Racėno knyga „Paminklai Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietose”. Lietuvių, rusų ir anglų kalbomis išleistame leidinyje gausu iliustruotų paminklų iš Komijos, Krasnojarsko, Altajaus krašto, Tadžikijos, Buriatijos, Kolymos, Kazachstano lagerių.
Pasak autoriaus, lietuviai, palyginti su kitomis nukentėjusiomis tautomis, pastatė daugiausiai simbolinių paminklų tremties ir kalinimo vietoms pažymėti.Ypač daug jų pastatyta prasidėjus Atgimimui, 1989-1992 metais.Tuo laiku iš Sibiro platybių į Lietuvą pargabenta nemažai mirusiųjų palaikų.
Pavienės buvusių tremtinių grupės paminklus paprastai statė spontaniškai,savo iniciatyva.Lėšas kelionėms ir paminklų statybai aukojo privatūs asmenys arba jų buvo ieškoma įvairiose įmonėse.Tik vėliau kelių paminklų statymą parėmė Lietuvos valstybė.Galima teigti, kad pastatyti paminklai- tai visos tautos valios išraiška, siekiant įtvirtinti istorinę atmintį, parodyti praradimų mąstą ir savotiškai pareikšti protestą prieš patirtą skriaudą ir pažeminimą.
Nuo 1940 iki 1953 metų iš Lietuvos buvo ištremta beveik 127000 ir įkalinta virš 152000 žmonių.