Praūžė didžiausios metų šventės, kartu su jomis ir šventinių vakarėlių maratonas. Vis dažniau išranki publika per tokius vakarėlius renkasi ne paprastus pasilinksminimus, bet ypatingus teminius vakarus – kaukių pokylius. Jų metu galime pasijusti besą karaliai, vargetos, kosmonautai ar, šiemet tokie populiarūs – rausvi paršeliai.
Pirmosios kaukės – religinėms apeigoms
Kada ir kur kilo tradicija rengti kaukių pokylius, vargiai kas begalėtų pasakyti. Jau pirmykštės gentys ypatingų bei tradicinių šventinių ritualų proga persirengdavo savo sumedžiotų gyvūnų ar garbinamų dievų kostiumais, veidus išmargindavo įvairiaspalviais dažais. Tada pirmykščiai žmonės kaukių ritualus siedavo su religija bei įvairiomis apeigomis. Pavyzdžiui, iš medžioklės grįžus genties vyrams bei parnešus gerą grobį vakare būdavo kuriamas laužas bei aukojamos specialios apeigos – kad gamtos dievai neužsirūstintų dėl nudobto laukinio padaro. Paprastai visi genties nariai pasidabindavo tos rūšies gyvūno kaulų ar dantų vėriniais, o po ritualinių šokių prasidėdavo tikra puota. Nederėtų pamiršti, kad mūsų proprotėviams tokios apeigos turėjo itin daug reikšmės, nes iš to, kiek ir kokio grobio parnešdavo medžiotojai, priklausė, ar sočiai gyvens visos genties nariai.
Jei jau prabilome apie kaukes, nederėtų pamiršti ir itin giminingo lietuviško žodžio „kaukas”. Mūsų protėviai, pasidabinę kaukėmis, iš šio mistiško padaro prašydavo įvairiausių malonių – juk jei su kauku pradėsi blogai elgtis, jis gali prikrėsti įvairiausių eibių.
Kaukės naikina hierarchiją
Kiek įprastesni persirengėlių susibūrimai, kuriuos jau iš tiesų galima pradėti vadinti tikrais kaukių pokyliais, turbūt prasidėjo senovės Romoje ir Graikijoje. Rengdami iškilmingus pobūvius dievų garbei, turtingieji didikai taip pat dabinosi dievų ar jų globojamų gyvūnų bei simbolių kaukėmis. Kita vertus, nors ir sukūrę didingas imperijas, tuometiniai kraštai nepasižymėjo dideliu dorovingumu. Kaukės ir į domino (karnavalo akinius) panašūs aksesuarai turtingųjų veidus paslėpdavo nuo svetimų akių ne itin padoriuose susibūrimuose bei pokyliuose. Jau tada kaukės būdavo gausiai puošiamos iš netolimos Afrikos pargabentų egzotiškų paukščių plunksnomis bei žėrinčiais akmenimis, auksu.
Iš tiesų karnavalai kilo iš gana senas tradicijas turinčių apeigų. Jų metu buvo atsisakoma savo titulų bei laimėjimų, pereinama į kitą kūną, materiją, pasislepiama kitame visuomenės sluoksnyje. Užsidėjus kaukę galima nors trumpam atsisakyti socialinių normų bei išbandyti save lengvabūdiškuose vaidmenyse. Iš tiesų kaukė tarsi kuria savotišką anarchiją, visiškai naują tvarką. Beje, rengiant kaukių balių nederėtų pamiršti vienos labai svarbios Europos karnavalų tradicijos: kaukėmis pasidabinę žmonės vienas kitam visada sako „tu”. Ir visai nesvarbu, ar prieš jus stovi jūsų viršininkas, uošvė ar nepažįstamas žmogus. Tačiau ryšys, užsimezgęs tarp dviejų kaukių, paprastai niekada netrunka ilgai.
Kad kaukių balius pavyktų
Šiais metais išties Naujųjų metų šventei daug kas rengė karnavalus. Sėkmingiausi buvo tie, kurio dalyviai netingėjo paplušėti. Smagiausia būna tada, kai viskas iš anksto apgalvota, suderinta ir nors šiek tiek parežisuota. Tinkamai neapsirengę svečiai gali jaustis nepatogiai pakliuvę į tikrą maskaradą, kita vertus, taip neleisite jiems išsisukti nuo vakarėlio temos.
Pasiūlymų, iš kur gauti kostiumų kaukių vakarui, išties nemažai. Tereikia lakios fantazijos. Gana daug ryškiais blizgučiais, kaspinais bei nėriniais puoštų drabužių yra dėvėtų drabužių parduotuvėse. Kai kurios prekiauja ir specialiais karnavaliniais kostiumais. Tiesa, prieš didžiąsias metų šventes paprastai jų tenka gerokai paieškoti. Nederėtų pamiršti ir didžiųjų prekybos centrų lentynų ar drabužių salonų. Kita vertus, neradę tinkamos aprangos, kaukę pasisiūdinti ar pasigaminti galite ir patys. Būsite išskirtiniai ir originalūs. Kartais tam reikia visai nedaug – prie juodos ilgos kokteilių vakarėlio suknelės priderinti ispaniško stiliaus vėduoklę ir įsisegti raudoną gėlę ar prie smokingo priderinti šachmatinius domino.
Kaukės iš teatro
Bene pats populiariausias būdas susirasti tikrą ir išties gerą kaukę – išsinuomoti ją teatre ar kino studijoje. Tokių sceninių rūbų nuomos kainos gana skirtingos. Štai Vilniaus rusų dramos teatre gerai pasiderėjus kostiumą galima išsinuomoti už 20 ar 15 litų, nelygu kostiumas, iš kelių dalių jis sudarytas. Bene brangiausi kostiumai – Lietuvos kino studijoje. Tiesa, čia ir pasirinkimas kiek didesnis bei įvairesnis.
Tam, kad iš tiesų sukurtumėte karnavališką nuotaiką, neužtenka vien aprengti visus svečius pagal visas maskarado tradicijas. Būtina ir aplinką papuošti bei pritaikyti prie temos. Jei kaukių pokylio tema karališka ar susijusi su senosiomis epochomis (viduramžiais, baroku), pasistenkite vakarėliui suteikti riteriškos dvasios. Puošniose žvakidėse įžiebkite žvakių, indus geriausia naudokite klasikinio stiliaus, ant sienų galite pakabinti taip pat ką nors senoviška. Sugalvokite pramogų bei žaidimų. Štai viduramžių temai puikiai tiktų stipriausio riterio rinkimai ar raganų teismo inscenizacija, kurios pabaigoje geraširdis karalius visiems atleidžia.
😀