Po „Kauno dienos” rašinio apie neįtikimomis aferomis įtariamą kaunietį į teisėsaugą kreipėsi daugiau apgautųjų
Mažiau nei prieš mėnesį „Kauno diena” rašė apie Kauno miesto apylinkės teisme pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinamas 33-ejų metų Kęstutis Vilkauskas. Spaudoje pasirodžius straipsniui „Aferisto polėkį pažabojo Temidė”, teisėsaugininkus užplūdo nukentėjusiųjų lavina. Žmonės suprato buvę apmulkinti, todėl nedelsdami apie patirtas apgavystes pranešė pareigūnams.
Apmulkino teisėjos drauges
Vakar šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas turėjo būti tęsiamas toliau, tačiau teisėja Aurelija Naujokienė priėmė nutartį, pagal kurią nusišalino nuo tolesnio bylos nagrinėjimo. Teisėjos motyvas – po pernai gruodžio 18-ąją dienraštyje „Kauno diena” pasirodžiusio
straipsnio apie pagrindinį kaltinamąjį K.Vilkauską ir galimai jo įvykdytas nusikalstamas veikas, į teismą kreipėsi dar daugiau nukentėjusiųjų, tarp kurių buvo ir dvi teisėjos draugės. Siekdama išvengti priekaištų, esą bylos nagrinėjimas yra šališkas, teisėja nutarė nusišalinti.
Teismo salėje pasigirdo K.Vilkausko replikos, o vienas iš kelių jį į teismo salę atlydėjusių vyriškių šypsodamasis klustelėjo: „Gal reikia žurnalistą sutvarkyti?”.
„Kad jūs žinotumėte, kokio masto aferos daromos ir visa tai tebesitęsia netgi dabar, vykstant bylos nagrinėjimui ir kaltinamajam būnant laisvėje”, – po teismo posėdžio puse lūpų prasitarė vienas iš teismo proceso dalyvių.
Šioje byloje sukčiavimu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu bei nelegalios kompiuterių programinės įrangos naudojimu kaltinama viešoji įstaiga „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras”. Tuo tarpu po šiuo skambiu pavadinimu slepiasi anksčiau už sukčiavimą teisiamųjų suole jau sėdėjęs šios įstaigos steigėjas 33-ejų metų K.Vilkauskas.
Byloje surinkta duomenų, kad iš patiklių žmonių apgaule iškaulydamas milžiniškas pinigų sumas „žmogaus teisių gynėjas” dėjosi turtingu verslininku, namo pardavėju ir netgi mylimuoju. Dar pirmame teismo posėdyje kaltinimus palaikantis prokuroras išvardijo, kad K.Vilkauskas įtariamas iš garbaus amžiaus kauniečių sutuoktinių sukčiaudamas pasisavinęs 140 tūkst. litų, iš vilnietės verslininkės apgaule išviliojęs 430 tūkst. litų, iš kitos sostinės gyventojos – 75 tūkst. litų, o dar vienam kauniečiui negrąžinęs 10 tūkst. JAV dolerių skolos. Tačiau dabar jau beveik neabejojama, kad visos šios sumos gali labai smarkiai išaugti.
Dėjosi turtingu verslininku
Dėdamasis VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras” direktoriumi, vyriškis tikino, kad įmonės pagrindinis tikslas buvo surasti darbą nuteistiesiems, padėti jiems, gerinti darbo sąlygas bei pragyvenimą. Esą būtent šiai veiklai ir sklandžiam įstaigos darbui bei materialinei gerovei ir buvo reikalingos tokios didžiulės pinigų sumos. Vėliau K.Vilkauskas įkūrė kelionių agentūrą „Baltasis koralas”, kuri jam taip pat tapusi priedanga išviliojant iš žmonių pinigus.
Viena vilnietė pasakojo, kad su K.Vilkausku susipažinusi internete. Jis tąsyk prisistatė esąs „pasiturintis keturiasdešimtmetis, ieškantis materialiai apsirūpinusios moters artimiems santykiams”. Tariamas turčius dėjosi esąs verslininkas, neseniai sugrįžęs į Lietuvą iš Ispanijos, kur turi tris prabangius namus. Neseniai išsiskyrusi verslininkė ryžosi su juo susipažinti.
Jis demonstruodavo vaizdajuostes apie Ispaniją ir žadėjo, kad moteris su vaiku bet kada galės nuvykti į jo vilą pailsėti. Pasak jos, K.Vilkauskas pasakodavo organizuojantis Sibire deimantų biznį, todėl kvietė važiuoti pailsėti prie Baikalo ežero, kol jis ten tvarkys verslo reikalus. Moteris netgi buvo pasidariusi vizą, tačiau kelionė taip ir neįvyko.
Tuo tarpu K.Vilkauskas per maždaug pusmetį sugebėjo iš jos išvilioti apie 430 tūkst. litų. Kaskart neva pasiskolindamas pinigų tariamas verslininkas tikino, kad jų reikia sėkmingam įmonės plėtojimui ir tolesniam darbui. Vyriškis šimtatūkstantinėmis sumomis žėrėsi moters santaupas, tikindamas, kad turi vykti verslo reikalais į Indiją ir kitas egzotiškas šalis, nes ten neva susitiks su partneriais ir domėsis turizmo verslo galimybėmis.
Deimantai – netikri, kaip ir meilė
Po neilgai trukusios jųdviejų draugystės K.Vilkauskas, kone prisiekdamas meilę, įteikė jai žiedą su penkiais briliantais. Tik po kiek laiko ji iš juvelyrų sužinojo, kad žiede inkrustuotos paprasčiausios imitacijos, o jo vertė daugių daugiausiai yra aštuoniasdešimt litų.
Kita tokio paties likimo ištikta vilnietė, liudydama teisme, daugeliu atvejų kone antrino pirmajai moteriai. Pastaroji papasakojo, kad K.Vilkauskas netrukus po jų pažinties (taip pat internete) įteikė jai sužadėtuvių žiedą ir gėlių, prašydamas už jo tekėti. Apakinta tokio greito meilės prisipažinimo ir šiltų jausmų protrūkio moteris lyg niekur nieko iš banko sąskaitos išėmė 50 tūkst. litų ir padavė K.Vilkauskui, mat jam, kaip ir ankstesnės „rėmėjos” atveju, neva reikėjo pinigų verslui plėtoti.
Po kiek laiko „netikėtai sušlubavo vyriškio sveikata”, todėl jis nepasidrovėjo iš savo naujosios draugės paprašyti 240 tūkst. litų svarbiai operacijai. Jai nesutikus, jau po kelių akimirkų suma sumažėjo perpus – iki 120 tūkst., o galiausiai K.Vilkauskas nusileido ir iki penkiolikos tūkstančių.
Pagal bylos medžiagą, ne menkesnę žalą K.Vilkauskas padarė ir garbaus amžiaus kauniečiams Danutei ir Broniui Daukšiams. Sutuoktiniai pasakojo norėję iš K.Vilkausko įsigyti nuosavą namą, esantį Aleksote, Rąžės gatvėje. Iš pradžių prašyta 150 tūkst. litų, tačiau jau po pirmųjų derybų kaina dvidešimčia tūkstančių sumažėjo. Negana to, pardavėjas prižadėjo sudėti į seną, apleistą namą naujus langus bei išvedžioti šildymo sistemą. Patiklūs žmonės netruko sumokėti visą reikalaujamą sumą ir po to pridėjo dar 10 tūkst. neva už K.Vilkausko pažadėtą naują čerpių stogą. „Kauno dienos” duomenimis, Rąžės gatvės 32-uoju numeriu pažymėtas namas, be Daukšių, buvo parduotas dar mažiausiai dviem potencialiems pirkėjams, kurie už nebrangų pirkinį taip pat sumokėjo nemenkus rankpinigius.