Šią savaitę užgriuvo ciklonų serija.
Vienas pro mus praūžė užvakar naktį ir rytą, kitas – šią naktį. Didžiausio laukiame naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir dieną. Vėjuoti orai bus ir kitą savaitę.
Klaipėdos mieste vakar vėjas didesnių nuostolių nepadarė. Aplaužyti ženklai, išvartyta garso izoliacinė tvora ties „Akropoliu”. Vėjas nuostolių padarė kitose Lietuvos vietovėse.
Toliau negailestingai buvo siaubiamas pajūris ties Palanga, Plažės bei Olando Kepurės iškyšuliais.
Prognozės skiriasi
Vakar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus duomenimis, vėjas buvo palyginti nedidelis – 14 metrų per sekundę, o gūsiais – iki 21 metro.
Uosto direkcijos meteorologinė stotis pateikė duomenis, kad vėjas gūsiais vakar iš ryto siekė net 29,5 metro per sekundę, o per pietus – 28,3 metro per sekundę.
Toks skirtumas susidaro todėl, kad hidrometeorologijos tarnybos matavimo stoties vėjo matuoklis yra 10 metrų aukštyje Melnragėje.
Šios tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Lionginas Pakštys pripažino, kad jų įrenginys yra pridengtas krūmais ir reikėtų keisti jo vietą.
Tik užpernai sumontuota gerokai naujesnė Uosto direkcijos vėjo greičio matavimo stotis yra atviroje vietoje – 21 metro aukštyje ant pietinio molo.
Savaitgalį meteorologai pajūryje prognozuoja net iki 27 metrų per sekundę vėją.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas patarė sutvirtinti laikinus pastatus, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius, sandariai uždaryti langus, duris, stoglangius.
Uostas veikė
Pučiant stipresniam nei 25 metrų per sekundę vėjui, reikia stabdyti ir uosto krovą.
Vakar siautėjęs vėjas tik nežymiai sutrikdė uosto veiklą. Iš ryto į uostą negalėjo įplaukti penki laivai. Jie įvesti po pietų, kai vėjas šiek tiek nurimo.
Prie antros krantinės, kuri yra netoli uosto vartų, vakar vakare pastatytas 180 metrų ilgio tanklaivis. Jį tikėtasi pakrauti, kad išplauktų iki didžiojo sekmadienio ciklono.
Smiltynės perkėlos keltai vakar dirbo be jokių sutrikimų.
Klaipėdos uosto kapitono pirmasis pavaduotojas Adomas Alekna teigė, kad besisukantys vakarų vėjai uostui nėra palankūs. Jie pripučia daugiau vandens ir sukelia aukštesnes bangas.
Vakar rytą atviroje jūroje ties uosto prieigomis buvo iki 5 metrų aukščio bangos.
Danės upėje vakar vandens lygis pakilo 93 centimetrais nuo įprasto, kuris fiksuojamas pagal Kronštato nulį. Kai upėje vanduo pakyla pusantro metro, užliejama Žvejų gatvė.
Dėl štorminių vėjų vakar buvo uždarytas Kaliningrado uostas.
Kiek anksčiau tie patys nuo Atlanto vandenyno atklydę ciklonai žalos padarė Vakarų Europoje. Belgijoje ties Amsterdamu ant seklumos atsidūrė tanklaivis. Prie Islandijos krantų užvakar nuskendo žvejų laivas su penkių žmonių įgula.
Vartė priekabas
Lietuvoje įsismarkavęs vėjas vakar vartė mašinas ir žalojo žmones. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose jis apvertė nedidelės krovininių mašinų priekabas.
Panevėžyje stiprus vėjas nuplėšė stendą ir sužeidė du žmones.
Dėl stipraus vėjo kai kuriuose Panevėžio, Rokiškio, Kauno rajonų kaimuose dingo elektra. Be elektros buvo likę ir apie 2 tūkst. VST klientų.
Stiprus vėjas vakar siautėjo ir Vilniuje. Nuo vieno namo nupūsti ventiliaciniai vamzdžiai, nuo kito krito čerpės.
Skauda širdį
Net ir ne ypač didelis vėjas vakar jūroje sukėlė bangas, kurios plovė Lietuvos paplūdimius.
Labiausiai niokotos pažeidžiamiausios vietos – paplūdimys Palangoje nuo jūros tilto link Birutės kalno, Olando Kepurės bei Plažės iškyšulys.
Palangos paplūdimys vakar atrodė tragiškai. Kai kuriose vietose jo visiškai nebeliko. Žmoną į Palangos sanatoriją atlydėjęs kuršėniškis Zenonas likusiu nenuplautu siauru takeliu palei kopą ėjo skaudančia širdimi.
„Dar pernai šioje vietoje deginomės ir maudėmės. Kodėl negalima paplūdimyje pastatyti betoninių įtvirtinimų, kokius mačiau Sočyje Juodojoje jūroje”, – svarstė jis.
Prie jūros plūdo ir daugiau žmonių, kurie stichijos siautėjimą norėjo įamžinti mobiliaisiais telefonais.
Prarasti milijonai
Palangos paplūdimį labiausiai nusiaubė sausio pradžioje praūžusi audra.
Nuplauta maždaug 750 metrų ilgio pajūrio dalis, kur praėjusių metų žiemą buvo atvežtas smėlis iš Kunigiškių karjero.
Galima teigti, kad keli milijonai litų išmesti tuščiai. Apie tai, kad nėra prasmės į paplūdimius vežti smėlį, anksčiau ne kartą kalbėjo Lietuvos jūrinių tyrimų centre dirbantis mokslininkas Juozas Dubra.
Vakar jis teigė nebenorįs aštrinti padėties, nes įgijęs nepalankų kitų mokslininkų ir Aplinkos ministerijos valdininkų požiūrį.
J.Dubra patarė gilintis į 50 metų Baltijos tyrimams paskyrusio profesoriaus Vytauto Gudelio ir mokslininko iš Latvijos Roberto Knapso tyrimus. Jie teigė, kad Baltijos jūros Lietuvos pakrante per metus plukdoma apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Priklausomai nuo vėjo du trečdaliai smėlio plukdomi į šiaurę, o trečdalis – į pietus. Atgal į krantą išmetama tik maždaug 5 proc. smėlio.
Todėl nereikėtų tikėtis, kad ties Palanga nuplautas smėlis pavasarį sugrįš.
Kitaip mano krantų tvarkymo projektus rengiantis mokslininkas Arvydas Urbis ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, kuris taip pat atlieka įvairius užsakomuosius tyrimus, direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas. Jie aiškina, kad audros yra naudingos, nes natūraliai paskirsto smėlį po paplūdimį ir priekrantę.
Išgelbėtų bunos
J.Dubra mano, kad Lietuvos pajūryje nereikėtų išradinėti stebuklų, o daryti tai, ką padarė vokiečiai ir lenkai. Jų pajūryje yra pristatyta į jūrą nutęstų gelžbetoninių arba akmeninių sutvirtinimų, kurie stabdo smėlio išplovimą.
Pavyzdys galėtų būti ir grafo Tiškevičiaus prie Palangos statyta buna. Nuo 1947 metų ties Palanga ji Kopagūbrį priartino net 450 metrų.
Netgi laivo „Trident Marine” avarija, kai jis prieš kelis metus buvo išmestas Palangos paplūdimyje ties Birutės kalnu, praplatino paplūdimį.
Toje vietoje buvo suversta akmenų ir krantas „priaugo” du metrus.
Kad nebūtų plaunamas Palangos paplūdimys, dabar reikėtų paaukštinti ir pratęsti prie tilto esančią buną.
Kaip apsaugos priemonė galėtų tarnauti ir jūros tiltas sudėjus prie jo akmenų. Tolesnės apsaugos priemonės, kaip mano J.Dubra, turėtų būti taikomos atsižvelgus į pasaulinio vandenyno vandens kilimo lygį.
J.Dubra buvo vienas iš tų, kuris „Klaipėdos” leidinyje „Jūra” kategoriškai pasisakė prieš senosios grafo Tiškevičiaus bunos ardymą.
Išardžius ją ir prasidėjo neprognozuojamas Palangos paplūdimių išplovimas.