Aplinkos ministerijos valdininkai teigia toliau gabensiantys smėlį į paplūdimius. Po kelerių metų teks pradėti ir antrą jų išsaugojimo programos dalį – projektuoti hidrotechninius įrenginius.
Teiginius, kad pinigai, skirti Palangos paplūdimiams papildyti smėliu iš karjerų, buvo išplauti jūros, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys vadina spekuliatyviais. Jis įvertino praėjusią savaitę praūžusios audros padarytus nuostolius Palangos paplūdimiams ir kopoms.
„Jei nebūtume atlikę tų darbų, šiandien matytume visai kitą vaizdą – bangų padaryta žala būtų kur kas didesnė, – sakė Budrys. – Iškart buvo žinoma, jog dalį smėlio vanduo nuskalaus, bet jis juk niekur nedingo. Dabar jūra jo pasiėmė, o po kurio laiko sugrąžins”.
Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos universiteto Baltijos aplinkos tyrimų instituto bendradarbis Arvydas Urbis. Pasak jo, krantas formuojamas šimtus metų, o toje vietoje, kur dabar yra kopos, kadaise buvo jūros dugnas. „Puikiai žinome, kad paplūdimiai kiekvieną žiemą labiau nuskalaujami, bet vasarą bangos vėl suneša smėlį į krantą. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, jog mūsų pastangos pasitvirtino visu šimtu procentų”, – kalbėjo Urbis.
Tačiau prezidentas Valdas Adamkus ragina imtis ryžtingesnių priemonių. LŽ jau rašė, kad pirmadienį, kai lankėsi Palangoje, jį sukrėtė nuniokoto pajūrio vaizdas. Valstybės vadovas žadėjo prigriebti Aplinkos ministeriją ir jos vadovus.
Pasak Budrio, jam taip pat liūdna žiūrėti į sudarkytą pakrantę, todėl paplūdimius esą vėl reikės papildyti smėliu. Departamento direktoriaus nuomone, to nepavyks išvengti. Su panašiomis problemomis, anot jo, susiduria ir daugelis kitų Baltijos jūros baseino valstybių. Pavyzdžiui, Danijoje paplūdimiams išsaugoti kasmet išpilama po 3 mln. kubinių metrų smėlio.
Praėjusių metų pradžioje į Palangos paplūdimius iš karjerų buvo atvežta net 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. Visas projektas kainavo 5,6 mln. litų.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija toliau įgyvendina Pajūrio juostos tvarkymo programą ir Palangos paplūdimiuose ketina išpilti dar 120 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kad būtų galima sutvarkyti pakrantę nuo jūros tilto Birutės kalno link, taip pat apželdinti Baltijos jūros apsauginį kopagūbrį, skiriama dar 4,5 mln. litų.
Vakar Budrys pranešė, jog po kelerių metų teks pradėti ir antrą paplūdimių išsaugojimo programos dalį – projektuoti hidrotechninius įrenginius. Matyt, ragindamas veikti ryžtingiau prezidentas tai ir turėjo galvoje. Prieš kelerius metus jūroje greta Palangos tilto pastatyta akmeninė buna jau sustabdė kranto eroziją šioje vietoje. Panašias konstrukcijas, taip pat bangolaužius planuojama statyti ir kitose Baltijos jūros pakrantės vietose.